Antradienio popietę Kaune, Griunvaldo šachmatų klube baigėsi savaitę trukęs 2023m. Lietuvos vyrų šachmatų čempionato finalas, išaiškinęs šių metų Lietuvos čempioną, medalių laimėtojus ir ne mažiau svarbu – kelialapio į 2023 metų FIDE Pasaulio taurę savininką.
Paskutinis čempionato ratas, prasidėjęs antradienio rytą, gerai atspindėjo viso čempionato dramatizmą. Į šalies čempiono vardą ir kelialapį į FIDE Pasaulio taurę vis dar pretendavo 3 žaidėjai – pirmaujantis Tomas Laurušas ( 6,5 tšk. iš 8 gal.) ir nuo jo pustaškiu atsiliekantys Titas Stremavičius bei Valerijus Kazakauskis ( po 6 tšk.). Menkas galimybes į medalininkų trejetą įsimaišyti dar turėjo ir vyriausiasis čempionato žaidėjas, ŠK „Margiris” pirmininkas Šarūnas Šulskis, turėjęs 5 tšk. Didelės intrigos finaliniam ratui teikė tai, kad visi šie 4 žaidėjai turėjo tiesiogiai susikauti tarpusavyje.
IX ratas, Kaunas 2023.06.13 nuo 10.00 val.
Lenta | Reit. | Pavardė | Rezultatas | Pavardė | Reit. | ||
1 | 2243 | Gleb Pidlužnij | ½ – ½ | FM | Karolis Jukšta | 2377 | |
2 | 2497 | GM | Šarūnas Šulskis | 0 – 1 | GM | Tomas Laurušas | 2548 |
3 | 2530 | GM | Paulius Pultinevičius | 1 – 0 | FM | Tautvydas Vedrickas | 2354 |
4 | 2259 | FM | Matas Indriūnas | 1 – 0 | IM | Gediminas Šarakauskas | 2390 |
5 | 2540 | GM | Titas Stremavičius | 1 – 0 | GM | Valerijus Kazakauskis | 2538 |
Ne visai aišku, kokias ambicijas puoselėjo lemiamai partijai čempionato veteranas Š.Šulskis. Ar po 8 praeityje laimėtų šalies čempiono titulų Šarūnui atrodė vertingu blėstantys šansai šių metų bronzai? Galbūt „Margirio” pirmininkui atrodė, kad iš jo užimamos 4-os turnyrinės pozicijos jo vistiek negali išstumti niekas – net pralaimėjimas, nes čempiono titulą prarandantis K.Jukšta rikiavosi tašku žemiau. O gal Š.Šulskiui tiesiog norėjosi būti įtakingu kovos dėl čempiono titulo ir kelialapio į FIDE Pasaulio taurę dalyviu!?
Gavęs iš T.Laurušo ankstyvą paliaubų siūlymą simetriškoje Rusiškojoje gynyboje, Š.Šulskis nedvejodamas jį atmeta ir mėgina sudrumsti simetriją ir priešininko sielos ramybę, įvarydamas baltąjį pėstininką toli į b7. Ironiška, kad pradėdamas savo agresyvią avantiūrą, Š.Šulskis net neįsivaizdavo, kad jam lemta tapti didžiausiu T.Laurušo aukso medalio ir brangaus kelialapio į FIDE Pasaulio taurę „gynėju”.
T.Laurušas gerai jaučia veterano užmačias ir tvirtai apsupa nuklydusį baltąjį pėstininką savo rikiu iš b6, kartu nutaikytu į baltųjų karalių. Tomas meistriškai laiko paskutinės gulstinės, pro kurią Š.Šulskis bando įbrukti savo b7-pėstininką antrąja valdove, gynybą – 23…Bf8!, išbalansuoja centralizuotą baltųjų valdovę 24…Vg6! ir 26-u ėjimu krenta baltųjų pasididžiavimas b7-pėstininkas. Dabar jau Š.Šulskiui tenka ilga kova dėl lygiųjų baigmėje be pėstininko. Valdovės iškeistos ir pajutęs, kad atėjo jo šansų aukso medaliui metas, T.Laurušas lygiųjų daugiau nebesiūlo. Veteranas atkakliai priešinasi, tačiau T.Laurušas demonstruoja aukštą realizacijos techniką ir išvarginęs Š.Šulskį iki antrojo ceitnoto, švenčia pergalę paskutinėje čempionato partijoje 76-u ėjimu! Pergalė, nepalikusi vilčių kelialapiui į FIDE Pasaulio taurę nei T.Stremavičiui, nei V.Kazakauskiui, nepriklausomai nuo jų atkaklios partijos rezultato.
Tačiau partijos metu tiek Tito, tiek Valerijaus viltys tiek čempiono titului, tiek kelialapiui buvo gyvos ir atkakli jų kova šiuos lūkesčius gerai atspindėjo. Taip pat reikia pasakyti, kad pergalės taveju vienam iš jų atitenkantis sidabras tokiam pajėgiam čempionate savaime būtų aukštu pasiekimu. T.Stremavičius, matyt, buvo nusiteikęs ilgai pozicinei kovai Valerijaus mėgiamoje slaviškojoje gynyboje. Jau iki 10-o ėjimo nuo lentos išnyko valdovės, palikdamos baltųjų bokštui a-liniją ir sustiprėjusį pėstininkų „kumštį” valdovės sparne. Po partijos Valerijus, matyt, gailėjosi šios strategijos, duodančios priešininkui pozicinius bonusus ir laisvą protą nuo galimų taktinių juodųjų išpuolių valdove. Ilgoje pozicinėje kovoje T.Stremavičius atskleidė geriausias savo savybes – kantrybę, ištvermę kaupiant mažus pozicinius pliusus. Titas sugebėjo atrasti kelią savo rikiu į d6, atimant iš juodųjų bokštų svarbų b8-lauką. Pirmąjai kontrolei artėjant į pabaigą, T.Stremavičiui pavyko atidaryti antrąjį frontą 32.Bh3!, šitaip vis labiau didinant juodųjų vargų naštą. Pirmosios kontrolės pabaigoje V.Kazakauskis pėstininko auka 39…e5!? bandė suaktyvinti savo dūstančias lengvąsias figūras. Kantriai ir iš lėto T.Stremavičius sutramdė ir šį priešininko bandymą, išlaikydamas šį pėstininką bei rikių porą. Nuošalėje toliau vargo juodųjų bokštas, gindamas a6-silpnumą. T.Stremavičius neskubėdamas atvedė savo karalių per visą lentą į a3 valdovės sparne, kuris buvo žaidimo epicentru nuo pat ankstyvo debiuto. Titui giliai įsiveržus bokštu 55.Bc7! prie varžovo silpnumų valdovės sparne juodųjų valandos tapo suskaičiuotos. Svarbi „sidabrinė” T.Stremavičiaus pergalė, kuri, jei ne Š.Šulskio avantiūrizmas ir nesiliaujanti garbėtroška, galėjo tapti ir auksine…
Kitose čempionato partijose žaidėjai taip pat uoliai kovojo dėl kitų prizų, reitingo taškų, aukštesnės vietos, garbės ir pan. Karolis Jukšta juodosiomis figūromis akivaizdžiai bandė baigti čempionatą aukšta gaida pergale prieš autsaiderį G.Pidlužną. Juodųjų figūros atkakliai beldėsi į baltųjų karaliaus tvirtovę, tačiau dėl lygiųjų Karolis, matyt, gali kaltinti Prancūziškosios gynybos pasikeitimo variantą 3.e:d e:d ir savo jauno, bet gabaus priešininko gerą pozicinį išmanymą.
Ne ypač sėkmingai čempionate rungtyniavęs Paulius Pultinevičius paskutiniajame rate šansų medaliams nebeturėjo, tad žaidė ramiai ir poziciškai prieš senąją indiškąją gynybą. Jo kūrybiškas varžovas įgijo gerą žaidimą, tačiau vėl tapo savo kūrybiškumo auka, ieškodamas spragų tvirtame baltųjų mūre neatsargiais 21…e:d?!, 28…Be4? veiksmais. Aštrioje Vilniaus moksleivio Mato Indriūno ir ilgamečio Lietuvos čempionatų dalyvio Gedimino Šarakausko partijoje pastarasis įgijo gerą žaidimą Siciliškosios partijos Paulseno (Kano) variante, tačiau užmiršo figūrų įvedimo svarbą ir ėmė plėtoti žaidimą valdovės sparne ilgu žirgo manevru Žg8-e7-c6-e5-c4. Tai paakino M.Indriūną pradėtą tiesioginį karaliaus puolimą centre 17.e5, 18.f5. G.Šarakauskas, aukštai vertindamas savo rikio-valdovės bateriją didžiojoje įstrižainėje,nebuvo įtikintas baltųjų antpuolio galia, ir toliau mindžiukavo vietoje, laikydamas neįvestą rikį f8. Pagaliau M.Indriūnas pažadino savo priešininką iš snaudulio tiesioginiu šturmu 21.Ž:f6! g:f 22.B:f6!! Gindamasis nuo didelio pavojaus G.Šarakauskas ištuštino savo toliašaudę bateriją 24…V:g2+ 25.K:g2 R:g2 26.K:g2, bet atsidūrė aiškiai blogesnėje baigmėje su e5-silpnumu ir įžūliai besibraunančiu baltųjų karaliumi Kf3-e4-f5-e6! Neatlaikęs šių reidų, G.Šarakauskas turėjo pripažinti savo jaunojo priešininko pergalę 46-u ėjimu. Puikus 18-mečio Mato Indriūno, pademonstravusio kovotojo charakterį, pasirodymas čempionate – 4 taškai, VII vieta ir daug uždirbtų reitingo taškų!
Tad išsisklaidžius paskutiniesiems Lietuvos čempionato finalo batalijų dūmams Griunvaldo klube, paaiškėjo, kad 2023 metų Lietuvos čempionu tapo Tomas Laurušas – 7,5 tšk. iš 9 gal. Tai jau trečiasis T.Laurušo Lietuvos čempiono titulas. Sveikiname Tomą, praeityje ne sykį atstovavusį Kauno „Margirio” klubui! Šių metų pabaigoje jis atstovaus Lietuvai Baku įvyksiančioje FIDE Pasaulio taurėje. Linkime ten jam geros kloties!
Aukštą žaidimo klasę ir ištvermę pozicinėje kovoje demonstravęs Titas Stremavičius surinko 7 tšk. ir iškovojo sidabrą. Sveikiname Titą su šiuo aukštu sportiniu pasiekimu!
Bronzos medalis atiteko pirmąją čempionato dalį lyderiavusiam Valerijui Kazakauskiui – 6 tšk.
2023 metų Lietuvos vyrų čempionato finalo Kaune