Pašto sistema

ŠACHMATŲ TAISYKLĖS

 

Turinys:

Įžanga

Pratarmė

Šachmatų taisyklės

1 straipsnis: Šachmatų partijos esmė ir tikslai

2 straipsnis: Pradinė figūrų padėtis šachmatų lentoje

3 straipsnis: Figūrų ėjimai

4 straipsnis: Ėjimų atlikimas lentoje

5 straipsnis: Partijos pabaiga

Varžybų taisyklės

6 straipsnis: Šachmatų laikrodis

7 straipsnis: Taisyklių pažeidimai

8 straipsnis: Ėjimų užrašymas

9 straipsnis: Lygiosios

10 straipsnis: Taškai

11 straipsnis: Žaidėjų elgesys

12 straipsnis: Teisėjo vaidmuo (žr. Įžangą)

Priedai:

  1. Greitieji šachmatai
  2. “Žaibo” šachmatai
  3. Algebrinis žymėjimas (praleidžiama –Š.Š.)
  4. Žaidimo taisyklės su neregiais ir regėjimo negalią turinčiais žaidėjais (praleidžiama – Š.Š.)

Gairės:

  1. Atidėtos partijos (praleidžiama – Š.Š.)
  2. „Šachmatų 960” taisyklės (praleidžiama – Š.Š.)
  • Žaidimas iki partijos pabaigos be nuolatinio laiko pridėjimo

FIDE šachmatų taisyklių žodynėlis

 

Įžanga

 

FIDE šachmatų žaidimo taisyklės aprėpia tiesioginį žaidimą prie lentos. Šachmatų žaidimo taisyklės susideda iš dviejų dalių : 1. Šachmatų taisyklės ir 2. Varžybų taisyklės.

Anglų kalba yra autentiška „Šachmatų žaidimo taisyklių“ ( kurios buvo patvirtintos 88-ajame FIDE kongrese Antalijoje, Turkija) versija, įsigaliojanti nuo 2018 m. sausio 1d.

Šiose taisyklėse žodis „jis“ visais galimais linksniais gali būti laikomas „ji“ visais galimais linksniais.

Pratarmė

Šachmatų žaidimo taisyklės nepajėgios nei aprėpti visų įmanomų atvejų, kurie gali nutikti partijos metu, nei sureguliuoti visų įmanomų administracinių klausimų. Kuomet joks taisyklių straipsnis negali aiškiai apibrėžti nutikusios situacijos, tada tikslaus sprendimo reikėtų ieškoti studijuojant panašias situacijas, kurių sprendimus pateikia taisyklės. Taisyklėse laikoma savaime suprantamu dalyku, kad teisėjai pasižymi reikalinga kompetencija, sveika nuovoka ir yra visiškai objektyvūs. Pernelyg detalizuota taisyklė galėtų atimti iš teisėjo sprendimo laisvę ir taip sukliudytų jam rasti problemos sprendimą, kurį diktuoja teisingumas, logika ir kiti ypatingi veiksniai.FIDE ragina visus šachmatininkus ir federacijas laikytis tokios nuostatos.

FIDE šachmatų žaidimo taisyklių laikymasis yra būtina sąlyga įvertinti sužaistą partiją FIDE reitingu.Rekomenduojama, kad net FIDE reitingu neapskaitomų varžybų partijos būtų žaidžiamos laikantis FIDE šachmatų žaidimo taisyklių.

Nacionalinės federacijos gali kreiptis į FIDE, kad ši atliktų galutinį kompetetingą sprendimą atvejais, kurie sietini su Šachmatų žaidimo taisyklėmis.

 

Šachmatų taisyklės

1 straipsnis: Šachmatų partijos esmė ir tikslai

  • Šachmatų partija žaidžiama tarp dviejų varžovų, kurie kilnoja figūras kvadratinėje lentoje, vadinamojoje “šachmatų lenta”.
  • Žaidėjas, turintis šviesios spalvos figūras (baltieji) pirmasis atlieka ėjimą, o tada priešininkai daro ėjimus pakaitomis. Taigi atsakomojo ėjimo eilė priklauso žaidėjui, žaidžiančiam tamsios spalvos figūromis (juodiesiems).
  • Žaidėjas ėjimo eilės teisę įgyja tuomet, kai jo varžovas atliko savąjį ėjimą.
  • Kiekvieno žaidėjo tikslas yra taip užpulti priešininko karalių, kad jis nebeturėtų jokios taisyklėmis leidžiamos gynybos.
    • Apie žaidėją, kuris sėkmingai pasiekė šį tikslą, sakoma, kad jis “paskelbė matą” priešininko karaliui ir laimėjo partiją. Draudžiama palikti savo karalių užpultą, atidengti savo karalių svetimai figūrai, o taip pat kirsti priešininko karalių.
    • Žaidėjas, kurio karaliui paskelbtas matas, pralaimėjo partiją.
  • Jeigu lentoje susidaro tokia padėtis, kad joks žaidėjas niekaip negali paskelbti mato priešininko karaliui, partija laikoma baigta lygiosiomis (žiūrėti 2.2 straipsnį)

2 Straipsnis: Pradinė figūrų padėtis šachmatų lentoje

2.1 Šachmatų lentą sudaro tarp 8 gulstinių ir 8 statinių išsidėstę 64 langeliai, pakaitomis šviesūs (baltieji laukai) ir tamsūs ( juodieji laukai).

Šachmatų lenta tarp žaidėjų turi stovėti taip, kad artimiausias dešinysis kampinis laukas abiems būtų baltas.

2.2 Partijos pradžioje baltieji turi 16 šviesios spalvos figūrų (“baltosios” figūros), o juodieji – 16 tamsios spalvos figūrų ( „juodosios“ figūros“).

Štai kokios tai figūros:

Baltasis karalius, paprastai žymimas simboliu                 wk K

Baltoji valdovė, paprastai žymima simboliu                      wq V

Du baltieji bokštai, paprastai žymimi simboliu                 wr B

Du baltieji rikiai, paprastai žymimi simboliu                    wb R

Du baltieji žirgai,paprastai žymimi simboliu                     wn Ž

Aštuoni baltieji pėstininkai, paprastai žymimi simboliu  wpp

Juodasis karalius,paprastai žymimas simboliu                   bk K

Juodoji valdovė, paprastai žymima simboliu                        bq V

Du juodieji bokštai, paprastai žymimi simboliu                   br B

Du juodieji rikiai, paprastai žymimi simboliu                      bb R

Du juodieji žirgai,paprastai žymimi simboliu                       bn  Ž

Aštuoni juodieji pėstininkai, paprastai žymimi simboliu    bp p

 

Stauntono šachmatai

staunton

p    V    K     R    Ž    B

Apačioje pavaizduota pradinė figūrų padėtis šachmatų lentoje:

initial

2.4  Aštuonios statmenos laukų eilės vadinamos „statinėmis“. Aštuonios gulsčios laukų eilės vadinamos „gulstinėmis“. Nuo vienos lentos kraštinės iki gretimos besitęsianti vienspalvių laukų, besijungiančių kampais, eilė yra vadinama „įstrižaine“.

3 Straipsnis: Figūrų ėjimai

3.1  Neleidžiama kelti figūros į lauką, užimtą tos pačios spalvos figūros.

3.1.1    Jeigu figūra einama į priešininko figūros užimtą lauką, tai pastaroji nukertama, o ėjimas laikomas užbaigtu, nukėlus ją nuo lentos.

3.1.2  Sakoma, kad figūra puola varžovo figūrą tada, kuomet pastarosios stovėjimo lauke galima būtų atlikti kirtimą pagal  Straipsnį 3.2 iki 3.8.

3.1.3 Laikoma, kad figūra yra užpuolusi lauką netgi tada, kuomet iš esmės ji į tą lauką patekti negali, nes tuo atveju paliktų arba atidengtų savo spalvos karalių priešininko figūros susidorojimui.

3.2  Rikiu galima eiti į bet kurį langelį vienoje iš jo užimamų įstrižainių.

b_move

3.3  Bokštu galima eiti į bet kurį langelį jo stovėjimo gulstinėje arba statinėje.

r_move

3.4  Valdove galima eiti į bet kurį jos užimamos statinės, gulstinės ar įstrižainės langelį.

q_move

3.5  Šiuos ėjimus atliekant nei rikis, nei bokštas, nei valdovė negali peršokti jokių jų kelyje esančių figūrų.

n_move

3.6  Žirgu galima eiti į jo užimamai pozicijai artimus laukus, tačiau tik ne toje pačioje statinėje, gulstinėje ar įstrižainėje.

3.7.1 Pėstininku galima judėti pirmyn į langelį, esantį priešais toje pačioje statinėje, su sąlyga, kad tas laukas nėra užimtas arba

3.7.2    savo pirmuoju ėjimu pėstininkas gali judėti, kaip nurodyta 3.7. 1, tačiau juo galima paeiti į priekį ir du langelius ta pačia statine, jei nei vienas iš šių dviejų laukų nėra užimtas arba

3.7.3  pėstininku galima judėti įstrižai į priekį į priešininko figūros užimamą lauką gretimoje statinėje, nukertant tą figūrą.

3.7.4.1  Pėstininku, užimančiu lauką toje pačioje gulstinėje, bet gretimoje statinėje su ką tik iš savo pradinės padėties per du langelius paėjusiu priešininko pėstininku, galima kirsti šį priešininko pėstininką taip, tarsi šis būtų paėjęs tik vieną langelį į priekį.

3.7.4.2  Šitoks kirtimas vadinamas „kirtimu prasilenkiant“, o atlikti jį leidžiama tik iš karto, reaguojant į varžovo ėjimą pėstininku iš pradinės padėties per du laukus.

3.7.5.1  Kai žaidėjas, kurio eilė eiti, pastumia pėstininką į tolimiausią jo pradinei padėčiai gulstinę, jis privalo užbaigti tokį ėjimą, versdamas pėstininką tos pačios spalvos valdove, bokštu, rikiu arba žirgu numatytame lauke.Toks laukas vadinamas „virsmo lauku“.

3.7.5.2  Norimos figūros pasirinkimo neriboja prieš tai nuo lentos nukirstos figūros.

3.7.5.3  Toks pėstininko keitimas į kitą figūrą vadinamas „virsmu“, o naujai atsiradusi lentoje figūra iš karto įgyja visas jai būdingas savybes.

3.8  Yra du skirtingi karaliaus judėjimo būdai:

3.8.1  paeinant karaliumi į gretimą langelį

3.8.2.  atliekant „rokiruotę“. Tai sudėtinis ėjimas pirmojoje žaidėjo gulstinėje, kuriame dalyvauja karalius ir kuris nors iš dviejų tos pačios spalvos bokštų. Šis ėjimas laikomas atskiru karaliaus ėjimu, o atliekamas šitaip: karalius iš savo pradinės padėties keliamas du langelius iki pradinėje padėtyje esančio bokšto, tuomet bokštas perkeliamas į lauką, kurį karalius ką tik peržengė.

 

oo1oo2

Prieš baltųjų rokiruotę karaliaus sparne        Po baltųjų rokiruotės karaliaus sparne

Prieš juodųjų rokiruotę valdovės sparne        Po juodųjų rokiruotės valdovės sparne

Prieš baltųjų rokiruotę valdovės sparne         Po baltųjų rokiruotės valdovės sparne

Prieš juodųjų rokiruotę karaliaus sparne       Po juodųjų rokiruotės karaliaus sparne

 

3.8.2.1  Rokiruotės teisė prarasta, jeigu:

3.8.2.1.1  karalius jau yra prieš tai judėjęs arba

3.8.2.1.2  bokštas, su kuriuo ketinama atlikti rokiruotę, jau yra judėjęs.

3.8.2.2  Rokiruotė laikinai negalima, jeigu:

3.8.2.2.1  langelis, kuriame stovi karalius, ar langelis, kurį jis turi peržengti, ar langelis, kurį jis turi užimti yra puolamas vienos arba kelių priešininko figūrų arba

3.8.2.2.2  tarp karaliaus ir bokšto, su kuriuo ketinama atlikti rokiruotę, yra kokia nors figūra.

3.9.1  Sakoma, kad karaliui paskelbtas šachas, jeigu jis yra puolamas vienos ar kelių priešininko figūrų, net jei tos figūros būtų suvaržytos nuo patekimo į karaliaus užimamą lauką, nes šitaip jos paliktų ar atidengtų šachui savąjį karalių.

3.9.2. Daryti figūromis ėjimus, kurie atidengtų savo spalvos karalių šachui arba paliktų jį šachuojamą priešininko figūros, draudžiama.
3.10.1  Ėjimas yra vadinamas leistinu tada, kai išpildomi atitinkami 3.1 – 3.9 Straipsnio reikalavimai.

3.10.2   Ėjimas laikomas draudžiamu tada, kai jis pažeidžia 3.1 – 3.9 Straipsnio reikalavimus.

3.10.3    Jeigu padėties lentoje nebuvo įmanoma pasiekti jokiais leidžiamais ėjimais, ji laikoma neteisėta.

4 Straipsnis: Ėjimų atlikimas lentoje

4.1  Kiekvienas ėjimas turi būti atliekamas tik viena ranka.

4.2.1  Taisyti vieną ar kelias figūras jų stovėjimo laukuose, prieš tai būtinai žodiškai įspėjęs varžovą (pvz. “j’adoube” (prancūzų kalba) arba „taisau“) gali tik tas žaidėjas, kurio eilė eiti.

4.2.2  Bet koks kitas sąlytis su figūra, išskyrus akivaizdžiai atsitiktinį prisilietimą, bus laikomas tyčiniu.

4.3   Jeigu žaidėjas, kurio eilė eiti, ketindamas daryti ėjimą arba atlikti kirtimą lentoje, paliečia kitaip nei aprašyta 4.2 Straipsnyje :

4.3.1   vieną ar daugiau savo figūrų, jis privalo daryti ėjimą pirma iš paliestų figūrų, galinčių eiti.

4.3.2   vieną ar daugiau varžovo figūrų, jis privalo kirsti pirmą paliestą figūrą, kuri gali būti kertama.

4.3.3    po vieną skirtingos spalvos figūrą, tai jis privalo kirsti paliesta savo figūra varžovo figūrą.Jeigu tai neįmanoma, tada žaidėjas turi eiti pirma paliesta figūra, jei ja galima eiti arba kirsti pirmą paliestą figūrą, jeigu ją galima kirsti . Jeigu neaišku, ar pirmiau žaidėjas palietė savo, ar priešininko figūrą, laikoma, kad pirmiau buvo paliesta savoji figūra.
4.4  Jeigu žaidėjas, kurio eilė eiti:

4.4.1   paliečia karalių ir bokštą, jis privalo daryti šiomis figūromis rokiruotę, jei šis ėjimas leistinas;

4.4.2   sąmoningai paliečia pirma bokštą, o paskui savo karalių, tuomet jam neleidžiama tame lentos krašte daryti rokiruotės, o situacija bus išspręsta, vadovaujantis  4.3.1 Straipsniu;

4.4.3   ketindamas atlikti rokiruotę paliečia karalių, o po to bokštą, tačiau rokiruotė su šiuo bokštu neleistina, tuomet žaidėjui reikia daryti kitą leidžiamą ėjimą karaliumi (įtraukiant rokiruotę su kitu bokštu). Jeigu karaliui nėra jokio leidžiamo ėjimo, žaidėjas gali daryti bet kokį leidžiamą ėjimą kita figūra;

4.4.4   verčia pėstininką kita figūra, tos figūros pasirinkimas laikomas užbaigtu tuomet, kai ši figūra paliečia virsmo lauką.
4.5 Jeigu pagal 4.3. arba 4.4 Straipsnius paliesta figūra negalima nei eiti, nei jos kirsti, tuomet žaidėjui galima daryti kitą leistiną ėjimą.

4.6  Pėstininko vertimą kita figūra galima atlikti keliais būdais:

4.6.1  pėstininką nebūtina kelti į virsmo lauką paskutiniojoje gulstinėje;

4.6.2  pėstininko nuėmimas ir naujos figūros įkėlimas į virsmo lauką gali būti atliktas bet kuria tvarka.

4.6.3  Jeigu priešininko figūra stovi virsmo lauke, ji turi būti nukirsta.

4.7  Kada figūra leistinu ėjimu arba leistino ėjimo dalimi išleidžiama iš rankos į tam tikrą lauką, ja nebegalima eiti į kitą lauką šiuo ėjimu. Laikoma, kad ėjimas yra padarytas, kai:

4.7.1  kirtimo atveju nukirstoji figūra nukeliama nuo lentos, o žaidėjas, pastatęs savo kertančią figūrą naujame lauke, atleidžia nuo jos ranką;

4.7.2  rokiruotės atveju žaidėjas atleido ranką nuo bokšto lauke, kurį ką tik peržengė karalius. Kada žaidėjas atleidžia ranką nuo karaliaus, ėjimas dar nėra pabaigtas, tačiau žaidėjas nebeturi kito pasirinkimo, kaip daryti rokiruotę šiame lentos krašte, jeigu tik ji leistina. Jeigu rokiruotė šioje pusėje draudžiama, žaidėjas privalo daryti kitą leistiną ėjimą karaliumi, kuris gali būti ir rokiruotė į kitą pusę. Jeigu nėra galimų ėjimų karaliumi, tada žaidėjas gali daryti leistiną ėjimą kita figūra;

4.7.3  pėstininko virsmo atveju žaidėjas atleidžia ranką nuo naujos figūros virsmo lauke, o pėstininkas pašalinamas nuo lentos.

4.8  Kuomet žaidėjas paliečia figūrą, ketindamas ja eiti arbą ją kirsti, jis praranda teisę apskųsti savo varžovą teisėjui dėl 4.1 – 4.7 straipsnių pažeidimų.
4.9. Jeigu žaidėjas nepajėgus kilnoti figūrų, jis gali teisėjui pasiūlyti šiam darbui padėjėją –tarpininką. Teisėjui sutikus, tarpininkas galės atlikti ėjimus vietoj žaidėjo.

5 Straipsnis: Partijos pabaiga
5.1.1  Žaidėjas, paskelbęs matą priešininko karaliui, laimi partiją. Matas iškart užbaigia partiją, jei matuojantis ėjimas buvo atliktas sutinkant su 3 ir 4.2 – 4.7. straipsnių reikalavimais.

5.1.2  Žaidėjas laimi partiją, jeigu jo varžovas pasiduoda. Tai išsyk užbaigia partiją.

5.2.1   Jeigu žaidėjas, kurio eilė eiti, nebeturi jokio leistino ėjimo, tačiau jo karalius nėra puolamas, partija baigėsi lygiosiomis. Šiuo atveju sakoma, kad lentoje yra „patas“. Tai iškart užbaigia partiją su sąlyga, kad patą sukėlęs ėjimas buvo atliktas pagal 3 ir 4.2 – 4.7. straipsnių reikalavimus.

5.2.2  Partija pasibaigė lygiosiomis, jeigu susidarė padėtis, kurioje nei vienas žaidėjų negali užmatuoti varžovo karaliaus jokia įmanoma leistinų ėjimų serija. Šiuo atveju sakoma „neišvengiamos lygiosios“. Tai iškart užbaigia partiją su sąlyga, kad tokią padėtį sukėlęs ėjimas buvo atliktas pagal 3 ir 4.2 – 4.7. straipsnių reikalavimus.

5.2.3  Partija gali baigtis lygiosiomis abipusiu žaidėjų sutikimu partijos metu su sąlyga, kad abu žaidėjai atliko bent vieną ėjimą. Tai iškart užbaigia partiją.

Varžybų taisyklės

6 Straipsnis: Šachmatų laikrodis

6.1 „Šachmatų laikrodis“ suprantamas, kaip laikrodis su dviem atskirais ciferblatais, vienas su kitu sujungtais tokiu būdu, kad vienu metu tik vienas jų gali skaičiuoti laiką.

Šachmatų taisyklėse „laikrodis“ reiškia vieną iš dviejų veikiantį ciferblatą.

Kiekvienas ciferblatas turi „vėliavėlę“.

Vėliavėlės „kritimas“ reiškia žaidėjui skirto laiko pabaigą .

6.2.1 Partijos metu kiekvienas žaidėjų, atlikęs savo ėjimą lentoje, sustabdo savo laikrodį ir paleidžia varžovo laikrodį, t.y. paspaudžia savo laikrodžio svirtelę. Tokiu veiksmu jis užbaigia savo ėjimą. Ėjimas taip pat laikomas užbaigtu, jeigu:

6.2.1.1  šis ėjimas pabaigia partiją (žr. 5.1.1, 5.2.1, 5.2.2, 9.6.1 ir 9.6.2 straipsnius) arba

6.2.1.2 žaidėjas atliko sekantį ėjimą, nors prieš tai darytas jo ėjimas nebuvo užbaigtu.

6.2.2  Po atlikto ėjimo žaidėjui privaloma leisti sustabdyti savo laikrodį, net jeigu jo priešininkas iškart atliko atsakomąjį ėjimą. Laikas tarp daromo lentoje ėjimo ir laikrodžio svirtelės paspaudimo laikomas dalimi viso laiko, skirto žaidėjui.

6.2.3  Žaidėjas privalo spausti savo laikrodžio svirtelę ta pačia ranka, kuria jis atlikęs ėjimą. Žaidėjui draudžiama laikyti pirštą ant laikrodžio svirtelės ar užsigulti laikrodį.

6.2.4  Žaidėjai privalo deramai elgtis su laikrodžiu. Draudžiama daužyti svirtelę, spausti ją neatlikus savojo ėjimo,imti laikrodį į rankas arba jį apversti. Nederamas elgesys su laikrodžiu turi būti baudžiamas sutinkamai su 12.9 straipsniu.

6.2.5  Tik tas žaidėjas, kurio laikas teka, gali taisyti figūras lentoje.

6.2.6  Jeigu žaidėjas nepajėgus naudotis laikrodžiu, jis gali pasiūlyti teisėjui priimtiną savo padėjėją, kuris atliktų ši veiksmą.Teisėjas nustatys jo laikrodį savo nuožiūra, siekdamas lygių galimybių abiems priešininkams. Toks laikrodžio nustatymas nebus taikomas neįgaliesiems žaidėjams.

6.3.1 Naudodamasis šachmatų laikrodžiu, kiekvienas žaidėjų privalo atlikti nustatytą kiekį ėjimų arba visus ėjimus per jam skirtą laiko tarpsnį. Žaidėjui taip pat gali nuolatos būti pridedama laiko po kiekvieno atliekamo ėjimo. Visa tai turi būti apibrėžta iš anksto.

6.3.2  Vieno periodo metu sutaupytas žaidėjo laikas paprastai pridedamas prie jam skiriamo sekančio periodo laiko.
„Uždelsiamo laiko“ atveju abu žaidėjai gauna nustatytą „pagrindinį mąstymo laiką“. Kiekvienas žaidėjų taipogi gauna „nekintamą nuolatinį laiko priedą“ su kiekvienu ėjimu. Pagrindinio mąstymo laiko skaičiavimas prasideda tik tada, kai išsenka nekintamas nuolatinis laiko priedas. Jeigu žaidėjas sugeba sustabdyti savo laikrodį prieš išsenkant nuolatiniam laiko priedui, pagrindinis mąstymo laikas nepasikeičia, nepriklausomai kiek nuolatinio laiko priedo buvo išeikvota.
6.4 Vos nukritus vėliavėlei, turi būti patikrinti 6.3.1 straipsnio reikalavimai.6.6 Nustatytu partijos pradžios metu paleidžiamas baltųjų laikrodis.

6.7.1  Varžybų taisyklėse iš anksto apibrėžiamas leistinas vėlavimo į partiją laikas. Jeigu leistinas vėlavimo laikas nėra apibrėžtas, reiškia vėluoti negalima. Žaidėjas, atvykęs į partiją po nustatyto leistino vėlavimo laiko, pralaimi partiją, nebent teisėjas nuspręstų kitaip.

6.7.2  Jeigu varžybų taisyklės apibrėžia vėlavimo laiką, tačiau prasidėjus partijai nėra nei vieno iš dviejų varžovų, baltieji išeikvos visą jiems skirtą laiką iki tol, kol neatsiras į partiją, nebent varžybų taisyklės teigtų arba teisėjas nuspręstų kitaip.
6.8 Vėliavėlė laikoma kritusi tuomet, kai šį faktą pastebi teisėjas arba kuris nors žaidėjų teisėtai reikalauja užfiksuoti vėliavėlės kritimą.

6.9 Žaidėjas, nespėjęs atlikti nustatyto kiekio ėjimų per jam skirtą laiką, pralaimi partiją, nebent galiotų vienas iš 5.1.1, 5.1.2, 5.2.1, 5.2.2, 5.2.3 straipsnių. Tačiau partija pripažįstama užsibaigusi lygiosiomis, jeigu varžovas negali užmatuoti priešininko karaliaus jokia įmanoma leistinų ėjimų serija.

6.10.1  Jeigu nėra aiškaus gedimo, visi šachmatų laikrodžio parodymai laikomi teisingais. Sugedęs laikrodis teisėjo turi būti pakeistas. Teisėjas bus objektyvus ir sąžiningas, iš naujo nustatydamas laiko parodymus pakeistame laikrodyje.

6.10.2  Jeigu partijos metu aptinkama, kad vienas arba abu laikrodžio ciferblatai nustatyti klaidingai, tuomet žaidėjas arba teisėjas privalo nedelsiant sustabdyti šachmatų laikrodį.Teisėjas nustatys laikrodį teisingai ir, jei reikalinga, suderins laiko parodymus su ėjimu skaičiuokliu. Nustatydamas laiko parodymus, jis naudosis sąžine ir sveika nuovoka.

6.11.1  Jeigu partijos eiga reikalinga įsikišimo, teisėjas sustabdys šachmatų laikrodį.

6.11.2  Žaidėjas stabdyti laikrodį gali tik siekdamas teisėjo pagalbos – pvz. versdamas pėstininką kita figūra, tačiau jos pasigesdamas ant stalo.

6.11.3  Teisėjas nusprendžia, kada tęsti sustabdytą partiją.

6.11.4  Kuomet žaidėjas, siekdamas teisėjo pagalbos, sustabdo laikrodį, teisėjas turi nuspręsti ar žaidėjas pasielgė teisėtai. Jeigu nuspendžiama, kad žaidėjas neturėjo pateisinamos priežasties stabdyti laikrodį, tas žaidėjas bus nubaustas sutinkamai su 12.9 straipsniu.

6.12.1  Žaidimo salėje leidžiami ekranai, monitoriai ir demonstracinės lentos, rodančios esamą poziciją šachmatų lentoje, ėjimus, atliktų ėjimų skaičių bei laikrodžius, kurie taip pat gali rodyti atliktų ėjimų skaičių.

6.12.2 Žaidėjas negali kreiptis dėl savo teisių į teisėją, remdamasis taip gauta informacija.

7 Straipsnis: Taisyklių pažeidimai

 

7.1  Jeigu nutinka taisyklių pažeidimas, ir figūros turi būti atstatytos į prieš tai buvusią padėtį, teisėjui reikia būti itin objektyviam, iš naujo nustatant laikrodžio parodymus. Teisėjas turi teisę išvis nekeisti laikrodžio parodymų. Esant būtinybei, teisėjas privalo perstatyti ir laikrodžio ėjimų skaičiuoklį.
7.2.1 Jeigu partijos metu aptinkama, kad pradinė figūrų padėtis buvo netaisyklinga, partija atšaukiama, o jos vietoje pradedama nauja partija.
7.2.2 Jeigu partijos metu aptinkama, kad lenta yra padėta pažeidžiant 2.1 straipsnį, partija tęsiama, tačiau jau pasiekta padėtis turi būti perkelta į taisyklingai padėtą šachmatų lentą.
7.3 Jeigu žaidėjai pradėjo partiją, supainioję figūrų spalvą, tuomet, jeigu dar abu neatliko 10 ėjimų – partija nutraukiama, o jos vietoje pradedama nauja reikiamos spalvos figūromis. Jeigu jau atlikta 10 ar daugiau ėjimų – partija tęsiama toliau.
7.4.1 Jeigu žaidėjas netaisyklingai pastato vieną ar daugiau figūrų, jis privalo sugrąžinti taisyklingą padėtį per savo paties laiką.
7.4.2 Jei reikalinga, žaidėjas arba jo varžovas turi teisę sustabdyti laikrodį ir kviesti teisėją į pagalbą.
7.4.3 Teisėjas gali nubausti žaidėją, kuris išjudino ar dėliojo figūras, pažeisdamas taisykles.
7.5.1 Draudžiamas ėjimas laikomas atliktu, kuomet žaidėjas paspaudė savojo laikrodžio svirtelę.Jeigu partijos metu nustatoma, kad atliktas draudžiamas ėjimas, turi būti atkurta padėtis prieš pat taisyklių pažeidimą. Jeigu padėtis prieš pat pažeidimą negali būti nustatyta, partija turi būti tęsiama nuo vėliausios prieš taisyklių pažeidimą įmanomos nustatyti padėties lentoje. Vietoje draudžiamo ėjimo, remiantis 4.3 ir 4.7 punktais, turi būti atliktas leistinas ėjimas ir partija tęsiama nuo atkurtos padėties.
7.5.2 Jeigu žaidėjas pastūmė pėstininką į paskutiniąją gulstinę, paspaudė laikrodžio svirtelę, tačiau pėstininko nepakeitė nauja figūra – toks ėjimas laikomas draudžiamu. Pėstininkas tuomet pakeičiamas tos paties spalvos valdove.
7.5.3  Jeigu žaidėjas paspaudžia laikrodžio svirtelę, neatlikęs ėjimo – tai laikoma draudžiamu ėjimu ir atitinkamai už jį baudžiama.
7.5.4  Jeigu žaidėjas naudojasi abiem rankomis, kad atlikti vieną ėjimą (pvz. rokiruotės, kirtimo ar pėstininko vertimo atvejais) ir nuspaudžia laikrodžio svirtelę – tai laikoma draudžiamu ėjimu ir atitinkamai už jį baudžiama.
7.5.5  Po veiksmų, nurodytų 7.5.1, 7.5.2, 7.5.3 ir 7.5.4 punktuose, už pirmąjį atliktą draudžiamą ėjimą teisėjas skirs papildomas dvi minutes prasižengusiojo varžovui. Jeigu tas pats žaidėjas atliks antrą draudžiamą ėjimą – teisėjas jam skirs pralaimėjimą. Tačiau partija būtų pripažinta lygiosiomis, jeigu varžovas jokiu leistinu būdu nepajėgus užmatuoti prasižengusiojo žaidėjo karaliaus.
7.6  Jeigu partijos metu aptinkama, kad kuri nors figūra buvo dirbtinai išjudinta iš jai priklausiusio lauko, turi būti atkurta padėtis prieš pat šį pažeidimą. Jeigu padėties lentoje prieš pat pažeidimą atkurti nepavyksta, partija tęsiama nuo vėliausios prieš taisyklių pažeidimą įmanomos nustatyti padėties lentoje.

 

8 Straipsnis: Ėjimų užrašymas

8.1.1 Žaidimo metu šachmatininkai turi teisingai, nuosekliai, kaip galint aiškiau ir įskaitomiau rašyti savo ir varžovo ėjimus, naudodamiesi algebriniu žymėjimu toms varžyboms skirtame partijos užrašų lape –„blanke“.

8.1.3 Jeigu jis taip pageidauja, žaidėjas gali atsakyti į savo varžovo ėjimą, prieš jį užrašydamas. Tačiau prieš darydamas ėjimą, jis privalo būti užrašęs prieš tai sekusį savo ėjimą.
8.1.4 Užrašų lapai naudojami tik ėjimų užrašymui, laikrodžių parodymams, lygiųjų siūlymams žymėti, o taip pat reikalams, susijusiems su teisėjo šaukimu, apeliacija ir pan.
8.1.5 Abu žaidėjai lygiųjų siūlymą privalo blanke pažymėti ženkleliu (=).
8.1.6 Jeigu žaidėjas negali vesti užrašų, tuomet jis gali teisėjui pasiūlyti padėjėją. Jei padėjėjas bus priimtinas teisėjui, jis žaidėjo vietoje galės vesti ėjimų užrašymą.Teisėjo nuožiūra nerašančiam žaidėjui skirtas apmąstymo laikas bus sumažintas.Toks laiko sumažinimas netaikomas neįgaliam žaidėjui.
8.2 Užrašų lapas turi būti matomas teisėjui visos partijos metu.

8.3 Užrašų lapai yra varžybų organizatoriaus nuosavybė.

8.4 Jeigu tam tikru partijos periodu žaidėjo laikrodis rodo mažiau nei penkias likusias minutes, ir nėra nuolatinio 30 sekundžių ar didesnio laiko pridėjimo po kiekvieno atlikto ėjimo, tuomet iki pat periodo pabaigos jam negalioja 8.1.1 straipsnio reikalavimai.

8.5.1 Jeigu nei vienas žaidėjų negali vesti užrašų pagal 8.4 straipsnį, teisėjas arba padėjėjas turi stengtis būti šalia ir vesti užrašus.Šiuo atveju, vos nukritus vėliavėlei, teisėjas turi sustabdyti laikrodį. Tada abu žaidėjai turi papildyti savo blankų trūkstamas eilutes, remdamiesi teisėjo ar varžovo užrašais.

8.5.2 Jeigu tik vienas žaidėjų negalėjo vesti užrašų pagal 8.4 straipsnį, vos nukritus vienai iš vėliavėlių, jis privalo, prieš darydamas ėjimą, visiškai atkurti padarytus ėjimus užrašų lape. Jeigu yra šio žaidėjo ėjimo eilė, jis gali naudotis varžovo blanku, tačiau privalo jį sugrąžinti prieš atlikdamas savo ėjimą.

8.5.3  Jeigu nėra jokio deramai užpildyto blanko, žaidėjai, stebimi teisėjo ar jo padėjėjo, privalo kitoje lentoje atkurti partijos tekstą. Prieš atkuriant prarastą partijos tekstą, teisėjas pirmiausia užrašo esamą figūrų padėtį lentoje, laikrodžių parodymus, kurio žaidėjo laikas tekėjo bei padarytų ėjimų skaičių, jei ši informacija pasiekiama.

8.6 Jeigu blankai negali būti atkurti taip, kad įrodytų, jog žaidėjas pradelsė jam skirto periodo laiką, tuomet sekantis daromas ėjimas bus laikomas pirmu sekančio laiko periodo ėjimu, nebent būtų tvirtų įrodymų, kad prieš tai sekusiame periode buvo atlikta daugiau ėjimų.
8.7 Pasibaigus partijai abu žaidėjai pasirašys abu blankus, patvirtindami partijos rezultatą.Net jei rezultatas neteisingas, jis galios, nebent teisėjas nuspręstų kitaip.

 

9 Straipsnis: Lygiosios

9.1.1 Varžybų taisyklės gali nurodyti, jog be teisėjo sutikimo žaidėjams nevalia siūlyti ar sutikti lygiosiomis anksčiau numatyto ėjimo ar apskritai.

9.1.2 Jeigu visgi renginio taisyklės leidžia sutikimą lygiosiomis, tuomet galioja šios nuostatos:

9.1.2.1  Žaidėjas, norintis pasiūlyti lygiąsias, tai gali daryti atlikęs ėjimą lentoje ir prieš paspausdamas laikrodžio svirtelę. Bet koks kitas lygiųjų pasiūlymas partijos metu galioja, tačiau turi būti atsižvelgiama į 11.5 straipsnį. Prie lygiųjų siūlymo nevalia prijungti jokių sąlygų. Abiem atvejais lygiųjų pasiūlymas negali būti atšauktas ir galioja tol, kol varžovas jį priima, atmeta žodžiu arba paliesdamas figūra su ketinimu ja eiti ar ją kirsti arba partija baigiama kitu būdu.
9.1.2.2  Lygiųjų siūlymas kiekvieno žaidėjo blanke turi būti pažymėtas ženkleliu (=).
9.1.2.3  Lygiųjų reikalavimas, remiantis 9.2 ar 9.3 straipsniu, yra laikomas lygiųjų siūlymu.
9.2.1  Partija laikoma pasibaigusia lygiosiomis, to teisėtai reikalaujant ėjimo eilę turinčiam žaidėjui, kuomet ta pati padėtis lentoje (nebūtinai kartojantis ėjimams) mažiausiai trečią kartą:
9.2.1.1 susidarys, su sąlyga, kad žaidėjas pirma užrašė ėjimą, kuris negali būti atkeistas, savo blanke ir pranešė teisėjui apie ketinimą atlikti būtent šį ėjimą arba
9.2.1.2  susidarė, o žaidėjas, reikalaujantis lygiųjų, turi ėjimo eilę.9.2.2Padėtys lentoje laikomos tapačiomis, jeigu ir tik jeigu tas pats žaidėjas turi ėjimo teisę, tos pačios spalvos ir rūšies figūros užima tuos pačius laukus, o galimi abiejų žaidėjų visų figūrų ėjimai yra tokie patys. Taigi padėtys lentoje nebe tapačios, jei:
9.2.2.1 pasikartojimų serijos pradžioje pėstininkas galėjo būti kertamas prasilenkiant;
9.2.2.2  karalius turėjo rokiruotės teisę su dar nepajudėjusiu bokštu, tačiau pajudėjus ją prarado.Rokiruotės teisė prarandama pajudėjus karaliui arba bokštui.
9.3  Ėjimo teisę turinčiam žaidėjui reikalaujant, partija laikoma užsibaigusia lygiosiomis, jeigu:
9.3.1  Žaidėjas užrašo savo ėjimą, kuris nebegali būti atkeistas, blanke ir praneša teisėjui savo ketinimą atlikti tą ėjimą, kas reikštų, kad pastarieji 50 abiejų žaidėjų ėjimų buvo atlikti nepajudinus nei vieno pėstininkų ir neatlikus jokio kirtimo, arba
9.3.2 pastarieji  50 abiejų žaidėjų ėjimai buvo alikti nepajudinus nei vieno pėstininkų ir neatlikus jokio kirtimo.
9.4  Jeigu žaidėjas paliečia figūrą pagal 4.3 straipsnį, jis praranda teisę to ėjimo metu reikalauti lygiųjų pagal 9.2 ar 9.3 straipsnį.
9.5.1  Jeigu žaidėjas reikalauja lygiųjų pagal 9.2 ar 9.3 straipsnį, jis arba teisėjas turi sustabdyti laikrodį (žr. 6.12.1 ir 6.12.2 straipsnius). Žaidėjui neleidžiama atsiimti savo reikalavimo.
9.5.2  Jeigu paaiškėja, kad lygiųjų reikalavimas buvo teisėtas, partija paskelbiama lygiosiomis.

9.5.3  Jeigu reikalavimas buvo nepagrįstas, teisėjas pridės dvi minutes prie varžovo turimo galvojimo laiko. Tada partija bus tęsiama toliau. Jeigu reikalavimas buvo grindžiamas užrašytu ėjimu, šis ėjimas turi būti padarytas pagal 3 ir 4 straipsnius.
9.6   Partija laikoma pasibaigusia lygiosiomis, jei nutinka vienas ar abu sekantys dalykai:

9.6.1  ta pati padėtis lentoje pagal 9.2.2 nutiko mažiausiai penkis kartus.
9.6.2  mažiausiai 75 pastarieji abiejų žaidėjų ėjimai buvo atlikti nepajudinus nei vieno pėstininko ir neatlikus jokio kirtimo. Jeigu po paskutiniojo ėjimo susidarė matas lentoje, jis ir nulems rezultatą.

10 Straipsnis: Taškai
10.1 Jeigu renginio taisyklės nenustato kitaip, tai žaidėjas, kuris laimi partiją arba kurio varžovas neatvyksta laiku į partiją, pelno vieną (1) tašką, o žaidėjas, kuris pralaimi partiją arba neatvyksta į ją laiku, taškų nepelno(0). Tuo tarpu žaidėjas, užbaigęs partiją lygiosiomis, pelno pusę taško (½).
10.2 Bet kurios partijos bendra taškų suma niekada neturi viršyti leistinos tai partijai sumos. Taškai, kuriuos žaidėjas gali pelnyti per vieną partiją, turi būti įprasto standarto, pvz. rezultatas  ¾ – ¼ draudžiamas.

 

Komentavimo galimybė išjungta.