Šarūnas Šulskis

 

Šį pirmadienį Kretos saloje (Graikija) baigėsi 2017 metų Europos komandinės šachmatų pirmenybės. Kaip įprasta tokio rango oficialioms FIDE varžyboms, jos vyko vyrų (bendrajame) bei moterų skyriuose. Lietuvai Kretoje atstovavo tik moterų rinktinė.

Šioje vietoje, prieš imantis Lietuvos moterų rinktinės pasirodymo Kretoje apžvalgos, tenka padaryti pauzę, nes šalies vyrų rinktinės nebuvimas Europos komandinėse pirmenybėse savaime sukelia nejaukių klausimų bei spėlionių.

Nekyla abejonių, kad pastaruoju metu Lietuvos moterys vyrus gerokai pranoksta tiek komandiniais, tiek individuliais aspektais Europos ir pasaulinėje arenose. Tromsės (2014m.) ir Baku (2016m.) olimpiadų lentelės kalba pačios už save. Imant pastarąjį dešimtmetį, Viktorijos Čmilytės- Nielsen ir Deimantės Cornette vardai įsirašė į daugelio Europos šachmatų gerbėjų sąmonę, o jų talentai tapo tautinio pasigėrėjimo šaltiniais. Jų sportiniai pasiekimai įamžinti puikiais medaliais.

Tačiau kiekvienas medalis už savęs turi individualų sportininko vystymosi ir augimo kelią. Ar tikrai per seni ir nurašyti nuo galimų pasiekimų kontinentinėje ir pasaulio arenoje Rokas Klabis, Tomas Laurušas, Titas Stremavičius, Andrius Brazdžionis, Paulius Pultinevičius? Tuo netikiu, o juos pažinodamas asmeniškai, žinau, kad gabumų jiems netrūksta. Jie yra jauni žmonės, tad jų gebėjimai gali skleistis, tačiau tam reikia duoti erdvės ir sudaryti progą.

 

Prasideda Armėnijos -Azerbaidžano mačas 2017 m. Europos komandinėse pirmenybėse Kretoje (organizatorių nuotr.)

 

Lietuvos visuomenę purtant emigracijos srautams, galime pamanyti, kad vyrų rinktinės nebuvimo Kretoje priežastis ūkinė – nėra (nebuvo) pinigų. Įtariu, kad dėl šios nepoetiškos priežasties į Kretą neatvyko nei broliškų Latvijos, nei Estijos valstybių jokios rinktinės. Deja, tai nuostolis tų šalių šachmatininkų (-ių), ypač jaunų, vystymuisi.

Žinau, kad Lietuvos šachmatų federacijos (LŠF) įgaliotas organas Taryba bandė sukurti bei išsiųsti ir Lietuvos vyrų rinktinę, tačiau šie bandymai patyrė fiasko ir dabar graudžiai žvelgiame į “negimusį kūdikį”. Nežinau visų Tarybos darbo viešų ir užkulisinių niuansų, tad gal pradėsiu nuo savo asmeninės sąsajos su šiuo “Kretos reikalu”, nes taip galėsiu liudyti, ką tikrai žinau.

Buvau maloniai nustebęs, kuomet telefono skambučiais įgalioti LŠF Tarybos nariai kreipėsi į mane dėl galimo dalyvavimo pirmenybėse. Dėmesys buvo malonu, nors psichologiškai laikiau save menkai tepasiruošusiu atstovauti rinktinei Europoje. Aš jai atstovavau Europos arenoje du dešimtmečius, tad akivaizdu, kad atėjo laikas duoti galimybę skleistis jauniems talentams, o ne gožti juos šešėliu. Turint galvoje ilgą mano atstovavimo bylą, nesijaudinau dėl galimų kaltinimų nepatriotiškumu.

Tačiau nebuvau linkęs nugarą atsukti iškart ir buvau pasiruošęs klausytis, kalbėtis. Jeigu tikrai smarkiai reiks – ir padėti. Pokalbis gana greitai pasiekė aklavietę, kuomet man buvo paaiškintą, kad vyrų rinktinė Kretoje neturės nei kapitono, nei atsarginio žaidėjo. Komandos strategija? Užimama vieta reikšmės neturi, svarbu jaunųjų mažai tituluotų arba netituluotų rinktinės narių “galimybė normoms”. Ši galimybė reiškia, kad žaidėjas privalo žaisti visas 9 partijas nepertraukiamas ir nekeičiamas.

Mandagiai paaiškinau Tarybos įgaliotiniam, kad esu jau per senas žaisti 9 partijas iš eilės be keitimo, o ypač prie priekinės lentos, kurią Taryba man buvo nusiteikusi paslaugiai užleisti. Minėtoje komandos strategijoje mano vieta aiškiai  būtų  “trukdytojo”, nes, maža to, kad iš vieno gabaus jaunuolio vien savo dalyvavimu atimčiau vietą siekti normai, mano geidžiamas atsarginio žaidėjo etatas taip pat griautų jaunimo viltis normai.

Man buvo visiškai svetima tokia individualistinė strategija, kur komandinėse pirmenybėse kiekvienas rūpinasi tik savimi, giliai spjovę į komandinį rezultatą, tad atsiprašiau įgaliotinio, kad jiems niekuo negaliu ir net neprivalau padėti. Juk vien mano sutikimas automatiškai virstų trukdymu bendrai jau nustatytai, kapitono neturinčiai, rinktinei. Ar išties jau esu toks nepakeičiamas? Ar dar per mažai esu sūraus prakaito ir širdies skyręs Lietuvos rinktinei? Kiek galima mane “melžti”?

Pats laikas būtų baigti šnekėti apie save. Žinau, kad  “stogo” jaunąjai rinktinei buvo ieškoma ir toliau, tačiau apie Lietuvos čempiono V. Mališausko, didmeistrių A.Kveinio ar E.Rozentalio atsisakymo priežastis jie patys papasakotų daug geriau už mane. Pokalbiai, kurių neklausiau – jau ne mano teritorija.

Grįžtu prie Lietuvos moterų rinktinės, kurios bent gavo kapitoną ir neprastą – tarpt. meistrą Vaidą Sakalauską, atvedusi šalies šachmatininkes link sėkmingų olimpinių pasirodymų Tromsėje, Baku bei ankstesnėse pirmenybėse. Deja, atsarginės žaidėjos trūkumas rinktinėje badė akis, darė mūsiškes “baltomis varnomis” jų priešininkėms bei varžovių kapitonams ir blausiai susišaukė su tragišku vyrų rinktinės “abortu”.

Tarp 32 nacionalinių rinktinių mūsiškės turėjo 24-ąjį startinį reitingą. Rinktinės gerbėjų ūpą kėlė nuostabų karjeros žydėjimo laikotarpį išgyvenančios Deimantės Cornette (reitingas 2404) buvimas prie lyderės lentos. Galima buvo pasikliauti ir neprastą olimpinį stažą turinčiomis WIM Salomėja Zaksaite (2272) ir Lietuvos moterų čempione Simona Kiseleva (2241), tačiau dėl 17-metės Saulės Gailiūnaitės (1838), dar neturinčios tokio lygio suaugusiųjų varžybų patirties, kilo pagrįstų būgštavimų. Suprantama, pamaina rinktinei reikia rūpintis iš anksto, tačiau eksperimentai brangiai kainuoja… Asmeniškai manau, kad Saulei idealus būtų atsarginės žaidėjos vaidmuo, tačiau žinant, kaip LŠF Taryba “susimovė” su visa vyrų rinktine, nereikėtų daug stebėtis šiuo lokaliniu fiasko…

Pirmasis varžybų ratas lemia lietuvėms pajėgias azerbaidžanietes (8 st. nr.) ir iškart praskleidžia širmą link puikios sportinės D.Cornette formos ir įprasto ūpo veržliai veržtis į priekį. Deimantė baltaisiais įveikia WGM G.Mammadzadą (2393) ir lietuvės tik minimaliai 1,5:2,5 nusileidžia grėsmingoms, medalių ambicijų neslepiančioms varžovėms.

II ratas – prieš Kroatiją (22 st. nr.). Deimantės priešininkė prie priekinės lentos – estų kilmės WGM V.Golubenko (2291). Kuomet 6-u ėjimu Benko gambite baltaisiais žaidusi kroatė nukirto Deimantės a6 pėstininką, net pačiose labiausiai “laukinėse vizijose” ji nebūtų įtarusi, kad lietuvė šiam varganam pėstininkui leis likti gyvam dar gerą dešimtį ėjimų, “siūdama” aplinkui vargšelį. Gerai nesuprasdama, ar reiktų savą figūrėlę priskirti “gyviesiems ar mirusiesiems”, kroatė pernelyg ilgai laikė atvertą rašiklį prie buhalterinio žurnalo, palaipsniui prarado partijos kontrolę, o 24-u ėjimu juodieji jau ėmė smarkiai belsti į jos duris valdovės sparne. Pamažu atsitokėjusi V.Golubenko pradėjo rimtai priešintis, tad D.Cornette dar teko susidurti su rimtais taktiniais iššūkiais, kuriuos jį sprendė mikliai ir su būdingu pasitikėjimu savim. Puiki juodųjų pergalė 54-u ėjimu!

Atsakingai rinktinei padėti siekė baltaisiais žaidusi S.Zaksaitė. Partijoje prieš B.Franciškovič (2242) jai teko sumokėti nemažą siaubo dozę, Karo-Kano debiute nusavinus varžovės pėstininką. Pėstininką, gelbstint karalių teko grąžinti, tačiau 31 ėjimu baltųjų žirgui pasiekus puikų blokadinį d 3 lauką, Salomėja ėmė atgauti prarastas teritorijas, atstūmė B.Franciškovič figūras ir pasiekė pergalę 47-u ėjimu! S.Kiseleva ir S.Gailiūnaitė patyrė nesėkmes, tačiau pelnytas pirmas komandinis taškas – 2:2.

III rate mūsiškės pagaliau pasiekia pirmąją pergalę 3:1 prieš Graikijos antrąją (27 st. nr.) komandą. Pagrindinės žaidėjos laimi, tačiau Saulės, žaidžiančios visiškai nenpritaikytus tokioms suaugusiųjų varžyboms debiutus, paruoštumas ima kelti vis didesnį nerimą.

IV ratas: principinė akistata su kaimynine Baltarusija. Vartant pirmenybių nuotraukų albumus, krenta į akis Baltarusijos delegacijos patriotinis parengtumas: tiek žaidėjai, tiek žaidėjos vilki komandiniais kostiumais su į akis krentančia nacionaline simbolika. Ar rūpinosi Lietuvos federacija savo sportininkų, atstovaujančių valstybei, įvaizdžiu? Šitokie klausimai net svarstomi nebuvo. “  Duot nedavė, tačiau atimt- atėmė”.

Nervingame mače lietuvių lyderė toliau tęsia įkvėptą spurtą ir baltaisiais siciliškoje gynyboje, nepaisant desperatiško varžovės priešinimosi, nuožmioje partijoje įveikia N.Ziaziulkiną (2369) 55-u ėjimu. S.Zaksaitė, žaisdama juodaisiais, Griunfeldo gynyboje išplėšia iš O.Badelkos (2353) labai “karštą” pėstininką, déjà, smarkiai apsipliko pirštus…Šis ratas, mano subjektyvia nuomone, ryškiausiai atskleidžia S.Kiselevos įgūdžius, kuri poziciškai pranoksta patyrusią Baltarusijos olimpietę L.Stetsko (2254) pozicijoje, panašioje į dykumą, kur priešininkės teturi tik po dvi lengvąsias figūras, ir daugiau mažiau simetrišką pėstininkų išsidėstymą.

S.Kiseleva (2241) – L. Stetsko(2254) [D38]

 Lietuva – Baltarusija (Kreta, 2017.10.31), IV ratas

 

1.d4 Žf6 2.c4 e6 3.Žf3 d5 4.Žc3 Rb4 5.Vb3 c5 6.dxc5 Ža6 7.a3 Rxc3+ 8.Vxc3 Žxc5 9.Rg5 Žce4 10.Rxf6 Vxf6 11.Vxf6 Žxf6 12.cxd5 Žxd5 13.Bc1 Rd7 14.e3 Ke7 15.Rd3 Bac8 16.Ke2 h6 17.Že5 Bxc1 18.Bxc1 Bc8 19.Bxc8 Rxc8

Padėtis gana lygi, beveik simetriška.Žiūrint iš baltųjų perspektyvos, ji puikiai atitinka saugumo standartus. Sekančiu ėjimu Lietuvos sportininkė imasi išmintingos strategijos -dėstyti savo pėstininkus juodaisiais laukais ir daryti juos nepasiekiamus L.Stetsko rikiui. 20.h4! Žb6 21.Kd2 Žd7 22.Žf3 Kd6 23.Žd4 a6 24.b4 Že5 25.Re2 Rd7 26.g3 Ra4 27.Kc3 Rd7 28.e4 Žc6 29.Žb3 f5? L.Stetsko aiškiai trūksta pėstininkų išdėstymo technikos. Iš pradžių ji pastato vieną savo pėstininką į lietuvės rikio apšaudomą baltą lauką, o netrukus – ir kitą. 30.Žc5 Rc8 31.exf5 exf5 32.f4! a5 33.Rf3 axb4+ 34.axb4 Žd8 35.Žb3 Že6 36.Ža5 b5? Du silpnumai daro šį atvejį jau rimtu… 37.Žb3 g5 38.hxg5 hxg5 39.Žd4 gxf4 40.Žxe6 Rxe6 41.gxf4 Rc4 42.Rg2 Re6 43.Kd4 Rf7

 

 

S.Kiseleva pasiekė visišką dominaciją prie smarkiai ribotų išteklių. Baltųjų pėstininkai nesužeidžiami, juodųjų – dar ir kaip! Maža to, baltieji  smarkiai dominuoja karaliumi. Tačiau ar laimėtina baltųjų pozicija? Tiksliai nežinau, tačiau juodųjų kailyje čia būti nenorėčiau. Ar norėčiau tokią poziciją gauti baltaisiais? Su savo pajėgumo priešininku ar juo labiau pajėgesniu už save, mielai keisčiau pradinę padėtį į šią. Su daug silpnesniu už save priešininku mieliau rinkčiausi pradinę nei šią…

44.Rf3 Re8 45.Rd1 Rd7 46.Rb3 Rc8 47.Ra2 Rb7 48.Rf7 Rg2 49.Rg6 Rh3 50.Rh7 Rg4 51.Ke3 Rh3 52.Rg6 Kd5 53.Rf7+ Kd6 54.Kf2 Ke7 55.Rd5 Kd7 56.Rf3 Kd6 57.Re2 Kd5 58.Kg3 Rg4 59.Rxg4 fxg4 60.f5 1–0

 

Šis pozicinis šedevras kaip tik laiku kompensavo Saulės, toliau pyškinančios greitiesiems šachmatams skirtus debiutus, praradimus. Garbingos lygiosios 2:2 su kaimynėmis!

Neužleidus pozicijų baltarusėms, lietuvių atkaklumas atlyginamas V rato burtais prieš Vengriją (7 st. nr.). Vien šis žodis gali priversti neramiai vartytis naktį, o ypač komandos kapitoną. Prisiminkime iš kur kilus, pvz. Judit Polgar…

Sudrebėjus lietuvių lyderės pulsui mačo smaigalyje prieš Europos moterų eks-čempionę Thanh Trang Hoang (2438), mačo baigtis nieko gero nežada. Tačiau vilčių teikia baltaisiais žaidžiančios Salomėjos saugus pozicinis pranašumas prieš S.Lazarne Vajda (2364). Prie žemutinės lentos žaidžiančią Saulę patyrusi A.Gara (2382) greitai “tempia į dugną”.

Kaip dažnai nutinka partijoms visiškai save atiduodančiai S.Zaksaitei, ji pavargsta ir persistengia. Partijai pasiekus antrąją kontrolę, užliūliuota minties apie “lygiąsias kišenėje” ji 43-iu ėjimu staiga padaro siaubingą klaidą pėstininkų baigmėje ir po kelių ėjimų priversta pripažinti varžovės pergalę. Sukrečiantis baigtis… Komandą nuo demoralizuojančio sutriuškinimo 4:0 išgelbsti savo žaidimą naujai po puikios vakarykštės pergalės atradusi S.Kiseleva, juodaisiais nesunkiai atrėmusi P.Papp (2 326). Išties, patirtis –puikiausia paspirtis…

Po poilsio dienos pirmenybėms atsinaujinus penktadienį, Lietuva sutinka Serbiją (19 st. nr.). Deimantė dar ne visai atsigavusi po jos žvaigždėtą spurtą nutraukusios Thanh Trang Hoang, ir jos įprastinis “baltasis pabūklas” dar nevisiškai nuvalytas nuo paskutinių rūdžių. Jis neiššauna – lygiosios su J.Rapport (2327).Šį sykį Kaisė nusprendžia atsilyginti S.Zaksaitei, kurį vėl, nepaisydama nedėkingos juodosios spalvos, rizikingai siekia pergalės komandai. M.Žarkovič (2241) neparodo reikiamo taktinio ryžto komplikacijose ir Salomėja palaipsniui centriniais pėstininkais varžovę “nustumia nuo lentos”.

Ne pati geriausia diena S.Kiselevai, pražiūrėjusiai keletą šmaikščių T.Injač (2244) “taktinių dygsnių”. Saulė jau ima naudoti tvaresnius debiutus už skandinaviškąją partija, tačiau be rokiruotės moksleivei ramybės nėra, ir netrukus jos “centralizuotas” karalius išgirsta pirmąją salvę. Serbijai pralaimėta 1,5:2,5.

Lietuvos delegacija Kretoje: iš kairės į dešinę Saulė Gailiūnaitė, Simona Kiseleva, bronzos medalį asmeninėje įskaitoje prie 1-osios lentos iškovojusi Deimantė Cornette, Salomėja Zaksaitė.Žaliais tautiniais marškinėliais – komandos kapitonas Vaidas Sakalauskas, šalia – Deimantės sutuoktinis Matthieu Cornette (organizatorių nuotr.)

VII rato mače prieš Makedoniją (30 st. nr.) lietuvės jau favoritės. Deimantė, Salomėja ir Simona laimi, o pralaimėjimų srauto tempiamai Saulei pagaliau pavyksta įsikibti į kažkokią kerplėšą Londono sistemoje. Geras ženklas! Pergalė 3,5; 0,5.

Užtikrinta pergalė prieš makedones atlyginama VIII rato burtais prieš įspūdingą 5 startinį numerį pirmenybėse turinčią, tačiau blankiai rungtyniaujančią Vokietiją. Nesvarstysime svetimų reikalų, paliksime juos vokiečių kapitonui D.Lobžanidzei, matyt, nepajėgusiam įžiebti komandinės dvasios. Tiesa, vokiečių lyderė, šachmatų pasauliui puikiai pažįstama Elizabeth Paehtz (2453) Kretoje jaučiasi kaip reta puikiai ir savo asmeninėje sąskaitoje turėdama net 6,5 taško iš 7 galimų, savo pasirodymu kėsinasi netgi užgožti Deimantės žvaigždę…

Viena įspūdingiausių D.Cornette savybių yra jos charakterio bebaimiškumas. Kuo didesnis prieš ją sportinis iššūkis, tuo aktyviau ji mobilizuoja savo vidinius resursus. Įkaitinta pulsuojančios konkurencijos dėl medalių priekinėje lentoje, ji pasiryžusi trūks plyš baltaisiais pastumti prieš ją žengiančią E.Paehtz sau nuo kelio…

Partija prasideda ispaniškąja pradžia. Neblogai pažindama Deimantės taktinių proveržių arsenalą, Vokietijos didmeistrė atsargiai rikiuoja figūras. Padarius 18 ėjimų, E.Paehtz turi pagrindo džiaugtis debiutiniais rezultatais – jau iškeistos 3 lengvųjų figūrų poros, jeigu iškeitus dar paskutinę…Tačiau prasideda Deimantės proveržis – kaip visuomet staigus ir visiškai nelauktas – 19.d6!, 20. R:f7+!! ir E.Paehtz karalius gauna žaizdą. Kova tęsiasi toliau, tačiau žaizdos tvarstymas užima laiko ir atitraukia kitų figūrų dėmesį. Deimantė tuo tarpu didina spaudimą varžovei. 32-u ėjimu baltieji laimi pėstininką. E.Paehtz vargsta toliau, tačiau lietuvė neskuba su realizacija, taip vis labiau vargindama mažumoje rungtyniaujančią priešininkę. Apie 80 ėjimą titaniška partija pagaliau baigiasi D.Cornette pergale!

Praeitos pergalės juodaisiais prieš M.Žarkovič įkvėpta, o gal apakinta S.Zaksaitė toliau didina “rizikos koncentraciją”. Į darbą paleidžiama debiutų teorijos seniai užbrokuota siciliškoji ataka. Šiais laikais aš pažinojau tik vieną kvailį, gana pastoviai Europoje žaidusį šią visuotinai pasmerktą pradžią. Galiu išduoti jo pavardę – Š.Šulskis. Kiek girdėjau, tai nesitęsė amžinai ir vieną dieną minėtas žaidėjas grįžo į “debiutinės doros” kelią. Tiesa, jį pažįstantys tvirtina, kad jo “dora” labai sąlyginė…

Sunku pasakyti, ar tai minėto asmens netinkamas pavyzdys, ar visai kitokios įtakos, tačiau jau nuo 1 7-o ėjimo Salomėjai prieš S.Hoolt (2423) teko grumtis be grynos kokybės. Tai ji darė oriai, su aiškia pilietine atsakomybe prieš kapitoną ir komandos drauges ir sugebėjo S.Hoolt įvaryti nemažai siaubo savo dviemis rikiais, o ypač juodalaukiu. Kamuojama šio besitęsiančio košmaro, S.Hoolt 52 –u ėjimu nusprendė atgniaužti nusavintą kokybę. Vokietei beliko pėstininkas viršaus, tiesa, apgintas praeinantis. Tačiau vienas Salomėjos rikis dar liko gyvas centre, ir lietuvė toliau tęsė pasipriešinimą. Kuomet prasiskaičiavusi S.Hoolt prarado ir šį savo pasididžiavimą, S.Zaksaitė turėjo visai realius šansus išgelbėti partiją, déjà, sukliudė negailestingai jėgas sekinęs ceitnotas…

S.Kiseleva, déjà, žaidė pernelyg pasyviai, praleisdama keletą progų agresyviai kirsti M.Michnai (2376) baltosiomis figūromis. Tačiau mače su vokietėmis pagaliau išaušo S.Gailiūnaitės valanda! Tiesa, partijos rezultate matyti ir komandos kapitono V.Sakalausko geležinė ranka, matyt, nusprendusio baigti Saulės asistento debiutinius svaičiojimus skaipu ir liepusio savo žaidėjai žaisti tvirtą prancūziškąją partiją.

Rezultato nereikėjo laukti ilgai. S.Gailiūnaitę kažkas pakeitė tartum burtų lazdele mostelėjus. Vietoj įprastinių pasivaikščiojimų karaliumi lentos viduriu, jai pagaliau pavyko atlikti rokiruotę į trumpąją pusę. Netrukus maloniai įsitikinome tuo, ko iki šiol nematėme nė su žiburiu S.Gailiūnaitės iki tol pirmenybėse žaistose partijose – ji ėmė gintis! Tvirtai, kantriai, ištvermingai laukdama palankios progos smogti vis labiau atsidengiančiai E.Levuškinai (2309). 24-am ėjime į spiralę susuktos juodųjų figūros ėmė tiestis į šviesą.Po 30-o ėjimo Saulė jau šeimininkavo savo bokštu E.Levuškinos pirmojoje gulstinėje ir pastaroji kapituliavo vos tik partijai pasiekus antrąją kontrolę. Atsilaikyta prieš Vokietiją 2:2!

Lietuvos moterų rinktinės kapitonas Vaidas Sakalauskas (Baku, 2016m.)

Paskutiniajame IX rate Lietuva priešininkėmis gavo maždaug savo lygio Angliją (23 st. nr.). Nerimą kėlė galimas be keitimo rungtyniaujančių lietuvių nuovargis (niekada nežinai, kada kokia liga gali įsikabinti) bei įspūdinga Anglijos kapitono Jonathan Speelman pavardė ir erudicija. Dabar aktyviai nebežaidžiantis, kadaise šis žaidėjas buvo pirmo ryškumo Anglijos žvaigždė, sužaidęs dešimtis partijų su Karpovu bei Kasparovu, kviestas į gausybę elitinių turnyrų, dalyvavęs ir pasižymėjęs atkrintamuosiuose FIDE Pretendentų mačuose.

Aš nemaniau, kad tokio aukšto lygio specialistas leis į mačą prieš Lietuvą Anglijai atstovaujančią Dagnę Čiukšytę (2318), tačiau įsijungęs tiesioginę transliaciją, supratau, kad smarkiai klydau… Kalba čia neina apie D.Čiukšytės pajėgumą ar kvalifikaciją. Aš Dagnės jėgą esu asmeniškai patyręs “ant savo kailio” ir iki šiol turiu neigiamą asmeninį rezultatą. Puikiai atsimenu, kaip 2005 metais tokiose pačiose Europos komandinėse pirmenybėse Geteborge, žaisdama prie pirmosios Lietuvos moterų rinktinės lentos, Dagnė pelnė aukso medalį individualioje 1-osios lentos įskaitoje! Jeigu laiką pajėgtume pasukti atgal, šis sportinis pasiekimas savo šlove užgožtų Deimantės pasirodymą Kretoje…

Dagnė partijoje prieš Salomėją prie 2-osios mačo lentos nuoširdžiai stengėsi jos naujosios tėvynės Anglijos labui. Po komplikacijomis prisodrinto mitelšpilio su abipusėmis progomis atsidūrusi nedėkingoje padėtyje be pėstininko, Anglijos šachmatininkė priešinosi su visu jai įgimtu atkaklumu. Jos draugės krito viena po kitos ir seniai paliko areną, o Dagnė atkakliai dar bandė išgelbėti Angliją ir J.Speelman’ą nuo triuškinančio pralaimėjimo 0:4. 63-iajame ėjime kraštinis S.Zaksaitės pėstininkas pasiekė galinę liniją ir lentoje atsirado balta valdovė, tačiau D.Čiukšytė toliau priešinosi bokštu. Dagnei pavyko sunaikinti baltųjų f3 pėstininką, kuriam tapus antrąja valdove lentoje, galbūt net J.Speelman’as būtų įsikišęs, kad nutraukti savo žaidėjos vargus…

Išsaugojus savo juodąjį pėstininką d4, Dagnei beveik pavyko tvirtovė, tačiau lygiosios tikrai neįėjo į S.Zaksaitės, pirmenybėse perėjusios aibę alinančių išmėginimų planus. Atkakliai siekdama savo tikslo, lietuvė grįžo karaliumi per visą lentą į pradinį lauką e1, kad bandyti nupurtyti jai trukdantį juodųjų pėstininką iš priekio. Vienu metu atrodė, kad netrukus ir baltųjų valdovė (nors ir nebe visai ta) grįš į pradinį lauką. Atrodė, kad Salomėja nori pradėti naują partiją su jėgų persvara…

Anglijos  moterų rinktinės kapitonas Jonathan Speelman (kairėje) ramiai skaito grožinę knygą (organizatorių nuotr.)

 

Manau, kad lemiamą klaidą D.Čiukšytė padarė jau po 100 ėjimo, leidusi baltųjų valdovei priartėti į e5. Tvirtovė griuvo, beliko agonija iki pat 125-o ėjimo. Pagrįstai įtariu, kad tai galėjo būti paskutinė Europos komandinių pirmenybių Kretoje partija. Tarp lietuvės ir anglės, ar tarp dviejų lietuvių – nežinau, kaip teisingai reikėtų rašyti…

Sutriuškinusios angles 4:0, lietuvės galutinėje įskaitoje surinko 9 komandinius taškus ir užėmė 17-ą vietą tarp 32 komandų. Turint galvoje startinį 24-ą numerį, reikia pagirti komandos kapitoną V.Sakalauską už garbingą pasirodymą, tačiau esu tvirtai įsitikinęs, kad LŠF pareigūnams parūpinus treneriui atsarginę žaidėją, jis būtų turėjęs kur kas daugiau erdvės manevrams, o rezultatas būtų tikrai aukštesnis.

Europos moterų pirmenybes Kretoje užtikrintai laimėjo Rusija (17 tšk.). Sidabras atiteko Gruzijai (1 4 tšk.), o bronza – Ukrainai (13 tšk.).

Europos vyrų pirmenybėse favoritė Rusija pirmavo po 7 sužaistų ratų, turėdama 12 taškų,tačiau VIII rate kertiniame mače 1:3 pralaimėjo Azerbaidžanui ir prieš paskutinįjį ratą nebebuvo savo likimo šeimininkais. Paskutiniojo IX rato priekinei akistatai tarp Azerbaidžano ir Ukrainos pasibaigus 2:2, rusai 3:1 įveikė vokiečius ir pavijo azerbaidžaniečius mačų taškais (po 14), tačiau pirmenybių auksas atiteko tarpusavio mačą laimėjusiam Azerbaidžanui. Rusijos šachmatininkams teko tenkintis sidabru, o bronzą Kretoje iškovojo Ukraina (13 taškų).

Oficiali 2017 m. Europos komandinių šachmatų pirmenybių Kretos saloje svetainė

Galutiniai rezultatai ir statistika