VIII ratas   

 05.04     15.00

Nepaisant daugumos rezultatyviai pasibaigusių priešpaskutiniojo rato partijų, jis neįnešė esminių pokyčių į lyderių pozicijas. Kertinėms rato partijoms tarp T.Stremavičiaus ir V.Mališausko bei Š.Šulskio ir T.Laurušo pasibaigus taikiai, T.Stremavičius toliau pirmauja turnyre, o jo pagrindiniu konkurentu išlieka T.Laurušas, atsiliekantis nuo lyderio tik per pustaškį ir galintis, palankiai susiklosčius aplinkybėms, išnerti prieky lyderio paskutiniajame rate.

Čempionato lyderis T.Stremavičius laukia vėluojančio varžovo (R.Martinkaus nuotr.)

Iš paminėtų lyderių partijų kiek taikesne atrodė T.Stremavičius –V.Mališauskas. Užsimezgė teorinė diskusija aktualiame Griunfeldo gynybos variante. Titas mėgino kovoti dėl iniciatyvos, sugebėjo apgadinti varžovo pėstininkus ir praverti juodųjų karalių. Tiesa, tai jam kainavo pėstininką. Tačiau didžiulį Griunfeldo įdirbį per ilgametę karjerą sukaupęs Vilniaus didmeistris neatrodė itin sukrėstas. Iškeitęs valdoves, jis panaikino bet kokią grėsmių prieš savo karalių iliuziją. Užsibaigus 20 ėjimų lygiųjų draudimo limitui, V.Mališauskas nusprendė pasiderėti dėl lygiųjų. Vis dar formaliai būdamas be pėstininko ir brangindamas tvirtą turnyrinę padėtį, T.Stremavičius neprieštaravo. Galbūt jis tikėjosi, kad T.Laurušas savaime atkris iš konkurentų, nes pastarasis žaidė juodaisiais prieš šalies čempioną Š.Šulskį…

Išties, Š.Šulskis gana karingai pradėjo partiją karaliaus pėstininku. Išvydęs sicilišką gynybą, Kauno didmeistris rokiravosi karaliumi į ilgąją pusę, matyt, tikėdamasis ant priešininko karaliaus užsiundyti savo karaliaus sparno pėstininkus. Ši strategija turi didelį potencialą, jeigu juodieji, kaip gana įprasta siciliškojoje gynyboje, rokiruoja į trumpąją pusę. Tačiau T.Laurušas delsė nurodyti varžovui savo karaliaus koordinates, kurį laiką laikydamas karalių centre su galimybe atsitraukti tiek į trumpąją, tiek į ilgąją pusę.

Pagaliau 14-u ėjimu juodieji rokiravosi taip pat į ilgąją pusę. Š.Šulskis kaip mat pradėjo veiksmus valdovės sparne, kur atsidūrė juodųjų karalius. Nuo 17-o ėjimo prasidėjo tiesioginiai susišaudymai ir atsišaudymai. Per 10 ėjimų buvo atlikti 8 kirčiai, kurių aukomis tapo ir abi valdovės. Š.Šulskis tikėjosi, kad nepaisant žinomos įvairaispalvių rikių užtvaros, pėstininkas viršaus dar paliks jam šiek tiek šansų pergalei. Tačiau pražiūrėjęs gudrų T.Laurušo bokšto įsiveržimą g-linija į antrąją baltųjų gulstinę, šalies čempionas susivokė, kad paskutinės viltys pergalei žlugę. Lygiosios, ir Š.Šulskis toliau lieka T.Laurušui už  nugaros.

Praleidęs gudrų T.Laurušo (juodieji) manevrą, Š.Šulskis stebi savo lūkesčių žlugimą (R.Martinkaus nuotr.)

Toliau neįprastai brandžiu žaidimu savo trenerį, tėvus ir Marijampolės šachmatų bendruomenę džiugina jauniausias čempionato dalyvis, 8-os klasės moksleivis  Paulius Pultinevičius. IV čempionato rato partijoje pasisėmęs naudingos patirties angliškosios gynybos Mikėno variante iš juodosios pusės partijoje prieš Š.Šulskį, P.Pultinevičius ir jo treneris R.Martinkus nusprendė Mikėno variantą sužaisti baltaisiais prieš A.Brazdžionį. Panašu, kad P.Pultinevičius iš debiuto išpešė daugiau nei Š.Šulskis. 28-u ėjimu marijampoliškiui pavyko laimėti kokybę už pėstininką. Tačiau A.Brazdžionis nesiruošė lengvai užleisti savo varžovo į priekį ir atkakliai gynėsi, nuolat kontraatakuodamas. Po pirmosios kontrolės P.Pultinevičius pradėjo drąsų ilgą manevrą karaliumi į varžovo teritoriją karaliaus sparne ir išraškė ten daug pėstininkų. Tačiau A. Brazdžionis neliko skolingas ir savo karaliumi įsibrovė į priešininko teritoriją valdovės sparne. Juodųjų b-pėstininkas, palaikomas karaliaus ir žirgo tapo labai pavojingas ir P.Pultinevičiui teko už jį atiduoti bokštą, kad sustabdyti jo spartų artėjimą link valdovių. Toliau sekė labai įdomi baigmė: trijų pėstininkų falanga prieš pėstininką ir žirgą, kur dėl savo aktyvaus karaliaus P.Pultinevičius tapo padėties šeimininku. Atrodo, kad savo 68-u ėjimu A.Brazdžionis paleido išsigelbėjimo galimybę (68… f4-f3). Juodiesiems nesusivokus užkišti savo pėstininko į f3, tą padarė P.Pultinevičius 71.f2- f 3! ir partija buvo baigta.

P.Pultinevičiui (baltieji) pavyko atremti pavojingą A.Brazdžionio kontraataką (R.Martinkaus nuotr.)

Pagaliau pirmąją savo pergalę iškovojo R.Klabis, juodaisiais įveikęs V.Grabliauską. Galbūt pastarasis laikė savo pergalę prieš sėkmės aplenktą autsaiderį savaime suprantamu dalyku. Kitaip sunku paaiškinti V.Grabliauskui nelabai būdingą pėstininkų atidavinėjimą 19.c4-c5? Ilgoji V.Grabliausko rokiruotė taip pat aiškiai liudijo agresiją, tačiau gausūs prasiskaičiavimai negalėjo nuslėpti nuovargio ir sutrikimo, kuriuos pajutęs R.Klabis užtikrintai nuvairavo partiją link pirmosios pergalės.

Pajutęs V.Grabliausko (baltieji) sumišimą, R.Klabis (juodieji) nuvairavo partiją į pirmąją pergalę (R.Martinkaus nuotr.)

 Gana neblogą žaidimą valdovės gambite gavo juodaisiais žaidęs M.Bieliauskas prieš M.Beinorą, tačiau vėliau jo mintis užvaldė mato baltųjų karaliui h-linija fantazija. Atidėjęs kitus reikalus į šoną, M.Bieliauskas ėmė ridenti savo h-pėstininką pirmyn. Atvykus į h3, žuvo apleistas juodųjų pėstininkas b6. Čia M.Bieliauskas suprato, kad jam dar reikia bokšto h-linijoje. Prasidėjo h-linijos atlaisvinimo darbai. Prieš bokštui atvykstant į h8, žuvo niekieno nesaugomas juodųjų žirgas. Pagaliau 27-u ėjimu M.Bieliauskas sukūrė mato vienu ėjimu grėsmę h-linijoje. M.Beinoras ją nesunkiai atrėmė ir juodieji pasidavė dėl išeikvoto savo turto.

Prieš lemiamą paskutinįjį IX čempionato ratą  pirmavo T.Stremavičius (5,5 tšk.). Pustaškiu nuo Tito atsilikęs žengė T.Laurušas (5 tšk.). 3-5 vietas dalijosi P.Pultinevičius, Š.Šulskis ir V.Mališauskas (po 4,5 tšk.)

Paskutiniajame rate, įvyksiančiame ketvirtadienio rytą 10.00, T.Stremavičius juodaisiais žais prieš A.Brazdžionį, o T.Laurušas baltaisiais – prieš P.Pultinevičių.

Žaidėjų rikiuotė po 8 ratų ; partijų transliacija