Sekmadienį, gruodžio 17d. Kaune įvyko Jubiliejinis Romano Arlausko 100-mečio greitųjų šachmatų turnyras. Buvo rungtyniaujama 8 ratų šveicariškąja sistema, laiko kontrole 12 min. + 5 sek. už kiekvieną atliktą ėjimą. Varžybas pradėjo 68 įvairaus amžiaus šachmatų mėgėjai iš Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Jurbarko, Birštono, Kėdainių, Raudondvario ir kitų Lietuvos vietų, lietuviškos oazės Lenkijoje atstovas Edmundas Valinčius iš Punsko bei keli Romano Arlausko atminimą pagerbti panorę svečiai iš Latvijos.

Gausesnio dalyvių skaičiaus ir keleto įprastinių ŠK “Margirio” vykdomų turnyrų Kaune dalyvių (T.Laurušas, P.Pultinevičius, S.Zaksaitė ir kt.) trūkumas aiškintinas ne žaidybinės erdvės “Europa Royale” viešbutyje ar šachmatų inventoriaus stygiumi, o tiesiog tą patį sekmadienį Katovicuose (Lenkija) finišavusiu Europos greitųjų šachmatų čempionatu, sutraukusiu net 1160 žaidėjų, tačiau susikirtusiu su renginiu Kaune.

Sveikinimo žodį R.Arlausko jubiliejinio turnyro Kaune dalyviams taręs varžybų direktorius Šarūnas Šulskis pabrėžė porą esminių jungčių, įgaliojusių jį vykdyti šį jubiliejinį turnyrą – darbą su Romano Arlausko iniciatyva iš Australijos į Kauną grąžintais jo partijų rankraščiais bei neseniai užmegztą, tačiau abipusiai malonų bendravimą laiškais su Adelaidėje tebegyvenančia Romano našle Jūrate. Lyg savo žodžių įrodymui, Š.Šulskis netrukus ėmėsi viešai skaityti šviežią Jūratės Arlauskienės laišką, kuriame ji glaustai, tačiau su meile apibendrina nueitą Romano kelią, judviejų pažinties datą bei aplinkybes, bendrus džiaugsmus ir rūpesčius.

 

Įžanginį žodį taręs renginio direktorius Š.Šulskis išdidžiai paskelbė, kad Romanas Arlauskas grįžta į Kauną…

 

Romanas Arlauskas gimė Kaune 1917m. birželio 11d. Šachmatais pradėjo žaisti nuo dešimties metų. Nuo 1935 m. jis – Lietuvos olimpinės rinktinės narys. 1936 m. komandos sudėtyje dalyvauja pasaulinėje olimpiadoje Miunchene.

1937 m. R.Arlauskui Lietuvoje suteikiamas meistro vardas. Dalyvaudamas Kauno miesto pirmenybėse, jis užima: 1937 m. – 2 v., 1940 m. – 3 v., 1942 m. – 3 v., 1943 m. – 1-2 v., o Lietuvos pirmenybėse: 1938 m. – 2 v., 1941 m. – 3 v., 1943 m. – 1-3 v.

Antram Pasauliniam karui artėjant į galą, 1944 m. R.Arlauskas pasitraukia į Vokietiją. Čia, kaip ir daugelis kitų lietuvių, gyvenančių įvairiose amerikiečių zonos stovyklose, įsitraukia į aktyvų šachmatų gyvenimą.

1944 – 48 m. laikotarpiu R.Arlauskas Vokietijoje sužaidė gausybę Vokietijos lietuvių, pabaltijiečių ir karo pabėgėlių turnyrų bei pirmenybių Berlyne, Blomberge, Dilingene, Oldenburge, Meerbecke, Augsburge, Grosshesepe, Kemptene ir kitur. Daugelyje jų R.Arlauskas tapo nugalėtoju ar prizininku.

R.Arlauskas (viduryje) – amerikiečių zonos lietuvių pirmenybių Kemptene 1947m. nugalėtojas

Romanas Arlauskas į Australiją atvyko 1948 metų pradžioje. Tuo metu į šią egzotišką kengūrų ir eukaliptų šalį plaukė tūkstančiai žmonių su viltimi vėl pradėti karo vėtrų sugriautą gyvenimą. Čia jie nebuvo atstumti. Daugelis jų, sumanumu ir darbščiomis rankomis nugalėdami sunkumus, sugebėjo sukurti jaukius namų židinius, užaugino vaikus, neužmiršdami savo tikėjimo ir kultūros. Todėl nenuostabu, kad ir Romanas, vos pusmečiui praėjus, aktyviai įsijungė į šachmatų gyvenimą.

1949 m. R.Arlauskas Adelaidėje laimi Pietų Australijos pirmenybes (6,5 tšk. iš 7 gal.), pustaškiu aplenkdamas latvių emigrantą K.Lidums.

Matyt, dėl įspūdingų atstumų tarp didžiųjų miestų ir nelengvo susisiekimo Australijoje tuo metu buvo labai populiarios komandinės šachmatų varžybos telegrafu. 1950-1951 metais Romanas, dažniausiai žaisdamas Pietų Australijos komandoje prie pirmos lentos, dalyvavo keliuose tokiuose susitikimuose. Kaip ir dera lyderiui, komandos draugams rodė gerą pavyzdį. Nepralaimėjo nė vienos partijos, o kovodamas su G.Lindley, nustebino šaltakraujiškumu, atrėmęs rimtą ataką jau pačioje partijos pradžioje. Komandoje žaidė L.Endzelinš ir dar keli latvių kilmės šachmatininkai – K.Lidums, G.Berzarinš, L.Mangalis.

1950 metais Romanas Arlauskas pradėjo titanišką žygį į Pasaulio korespondencinių pirmenybių finalą. Žaidimas susirašinėjant jį suviliojo, matyt, ir dėl to, kad Australijoje vis dėlto trūko stiprių turnyrų. Vėliau apie korespondencinius šachmatus Romanas atsilieps, kad „tai tobuliausia šachmatų forma, priverčianti žaidėją ieškoti gilesnių ir gražesnių idėjų, čia tenka sunaudoti žymiai daugiau energijos ir laiko, negu žaidžiant paprastą turnyrinę partiją, tačiau gaunamas didesnis pasitenkinimas partijos verte“.

Pirmas barjeras, kurį reikėjo įveikti, kopiant į Pasaulio korespondencinių šachmatų pirmenybių olimpą, buvo Australijos pirmenybės. Joms finišavus 1953 m., paaiškėjo, kad  triumfavo Romanas Arlauskas, surinkęs 9,5 taško iš 12 (+ 8-1=3). H.KIassas (9 tšk.) baigė turnyrą antras, o I.Darraghas ir L.Endzelinš (po 8,5 tšk.) dalijosi trečią-ketvirtą vietas. Pirmenybėse dar žaidė vienas buvęs pabaltijietis K.Ozols, kuris, surinkęs 6,5 taško, liko septintas.

R.Arlauskas po Australijos korespondencinių pirmenybių mažai žaidžia akivaizdiniuose turnyruose, o visą dėmesį ir jėgas sutelkia kovai dėl pasaulio korespondencinių šachmatų čempiono vardo.

Antrasis barjeras, kurį jam reikėjo įveikti, buvo Tarptautinis korespondencinių šachmatų federacijos (ICCF) čempionų klasės turnyras Nr. 126. Romanas nugali  tarp 7 žaidėjų, surinkdamas 5 tšk. iš 6 gal. Romanas didelių sunkumų šiame turnyre, matyt, neturėjo. Tačiau patekti į finalinį etapą buvo labai sunku, nes būtinai reikėjo nugalėti visuose atrankiniuose turnyruose.

Daug daugiau jėgų pareikalavo ICCF IV Pasaulio pirmenybių pusfinalio varžybos. Kova buvo tokia atkakli, kad pirmosios vietos laimėtoją nulėmė tik tarpusavio susitikimas. Romanas Arlauskas, tiksliai sužaidęs partijos pabaigą, įveikė Vokietijos atstovą Wolfą Dannbergą . Tarp 10 dalyvių tiek R.Arlauskui, tiek W.Dannbergui surinkus po 7 tšk. iš 9 gal., ši sunki pergalė leido Romanui toliau kovoti dėl pasaulio čempiono titulo.

1962 m. sausio 2 dieną startavo finalinis ICCF IV Pasaulio pirmenybių turnyras. Jis truko tris metus ir oficialiai baigėsi 1965 m. sausio 15 dieną. Šis turnyras buvo pajėgiausias iš visų iki tol vykusių. Tai patvirtina keturių stipriausių SSRS korespondencininkų: didmeistrių P.Dubinino, A.Tolušo, tarptautinių meistrų V.Zagorovskio, G.Borisenko, švedų didmeistrio A.Lundkvisto ir Belgijos čempiono, tarptautinio meistro J.Cooleno – dalyvavimas. Labai malonu, kad Romanas Arlauskas tokioje stiprioje kompanijoje tris metus buvo vienas iš pagrindinių žaidėjų.

ICCF IV Pasaulio pirmenybių finalas, 1962 – 1965 metai

 

Nr.	Dalyviai	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	T.	V.
1	V.Zagorovskij (SSRS)	l	1/2	1/2	1	1	1	1/2	1/2	1	1	1	1	1/2	9,5	1
2	G.Borisenko (SSRS	1/2	l	1/2	1/2	1	1	1/2	1/2	1	1/2	1	1	1/2	8,5	2
3	R.Arlauskas (Australija)	1/2	1/2	l	1/2	1/2	1/2	1	1	1/2	0	1/2	1	1	7,5	3
4	S.Nyman (Švedija)	0	1/2	1/2	l	1/2	1/2	1/2	1/2	1/2	1	1	1	1/2	7	4
5	P.Dubinin (SSRS)	0	0	1/2	1/2	l	1	1	1/2	0	1	1	1/2	1/2	6,5	5
6	A.Tolush (SSRS)	0	0	1/2	1/2	0	l	1	1/2	0	1	1/2	1	1/2	5,5	6-7
7	J.Coolen (Belgija)	1/2	1/2	0	1/2	0	0	l	1	1	1	0	0	1	5,5	6-7
8	A.Lundkvist (Švedija)	1/2	1/2	0	1/2	1/2	1/2	0	l	1	0	1/2	1/2	1/2	5	8-10
9	I.Ahmad (Pakistanas)	0	0	1/2	1/2	1	1	0	0	l	1	0	0	1	5	8-10
10	Lim Hong Gie (Indonez.)	0	1/2	1	0	0	0	0	1	0	l	1	1	1/2	5	8-10
11	V.Bergraser (Prancūzija)	0	0	1/2	0	0	1/2	1	1/2	1	0	l	0	1	4,5	11-12
12	N.Dalko (Vengrija)	0	0	0	0	1/2	0	1	1/2	1	0	1	l	1/2	4,5	11-12
13	M.Salm (Australija)	1/2	1/2	0	1/2	1/2	1/2	0	1/2	0	1/2	0	1/2	l	4	13

 

Visą šį laiką Adelaidėje R.Arlauskas su Kaune įgytu diplomu dirbo valdžios architektūros skyriuje iki pat pensijos. Šachmatų aistra jo neapleido iki pat gyvenimo pabaigos Adelaidėje 2009 m. rugsėjo 22d. Anot Romano našlės Jūratės : „Paskutinius 10 metų mudviems kovojant su vėžiu dažnai atvažiuodavo šachmatininkai  į namus praleisti dieną lošiant šachmatais. Gyvenom ant jūros kranto tai eidavo paplaukiot tarp partijų. Visus pavaišindavau su pietums ir vakariene. Vienas serbas, du vengrai ir australas buvo nuolatiniai oponentai“.

Jubiliejinio turnyro dalyviai susidomėję klausosi įžanginio žodžio varžybų atidarymo metu

 

Apžvelgęs šią šachmatų istoriko kauniečio Egidijaus Blaževičiaus ir Romano našlės Jūratės liudijimais paremtą Romano Arlausko istorinę biografiją, Š.Šulskis išdidžiai pareiškė, kad būtent jubiliejinių varžybų dieną R.Arlauskas pagaliau sugrįžta į Kauną, tad dalyviams tylos minute pagerbus šviesų Romano Arlausko atminimą, visai netrukus užvirė kovos prie margųjų šachmatų lentų.

III varžybų rate vilniečiui Romui Rukšėnui kiek netikėtai įveikus turnyro favoritą, X Pasaulio lietuvių žaidynių čempioną FM Dmitrijų Chocenką, jis turėjo gerus šansus sau būdingu drąsiu žaidimu pratęsti pergalių seriją toliau ir iki pietų pertraukos užgrobti lyderystę turnyre, deja, IV rate R.Rukšėnui nepavyko „pataikyti į tuščius vartus“ partijoje prieš Valdą Bučinską.

Valdas Bučinskas (2262) – Romas Rukšėnas (1951) [B01]

R.Arlausko jubiliejinis turnyras –  Kaunas (4) 2017.12.17

(Š.Šulskio pastabos)

 

1.e4 d5 2.exd5 Žf6 3.d4 Rg4 4.Žf3 Vxd5 5.Re2 Žc6 6.c4 Vh5 7.d5 0–0–0 8.Žbd2 Že5 9.Vb3 e6 10.dxe6 Rc5 11.exf7 Bhf8 12.0–0 Bxf7 13.h3 Partija prasidėjo skandinaviškąja pradžia. Ankstyva juodųjų ilgoji rokiruotė liudija apie R.Rukšėno „kraugeriškas“ ambicijas.

 

Juodųjų ėjimas

13…Bxd2!? Beatodairiška ir rizikinga kokybės auka, siekiant suardyti baltųjų karaliaus sparno gynėjus. 14.Rxd2 Že4 15.Bad1? Šis ėjimas liudija, kad auka išmušė V.Bučinską iš vėžių. Reikėjo žaisti kirčiais 15.Žxe5 Rxe2 16.Žxf7 Žxd2 17.Bad1! ir juodiesiems pasigviešus valdovės Žxb3, „įstatyti“ jiems matą 18.Bd8#.

Dabar gi galėjo išaušti R.Rukšėno „šlovės valanda“. Kol kas jis teisingai kirčiais ima daužyti baltųjų gynybą.

15…Rxf3 16.Rxf3 Žxf3+ 17.gxf3 Bxf3 18.Re3 Vg6+ Nebūtinas šachas, nors pergalės jis neišleidžia. Paprastas kelias būtų buvęs 18…Bxh3 19.Rxc5 Vg4+ 20.Vg3 Žxg3 arba 18…Rxe3 19.fxe3 Bg3+ 19.Kh2 Rd6+? Išleidžia pergalę, kurion gana staigiai vedė tiek 19…Rxe3 20.fxe3 Bxh3+! 21.Kxh3 Vg3#, tiek 19…Bxe3 20.fxe3 Vg3+ 21.Kh1 Vxh3+ 22.Kg1 Rxe3+ ir baltieji turi atsisveikinti su valdove.

20.Bxd6 Vxd6+ 21.Kg2 V.Bučinskui pavyko „išgyventi“ ir dabar jo padėtis tik blogesnė. Bf5 22.Bd1 Vg6+ 23.Kf1 Vh5 24.c5! Šiuo ėjimu baltieji pradeda atsakomąsias grėsmes valdove. Vxh3+ 25.Ke1 Vh1+ 26.Ke2 Vf3+ 27.Ke1 Bf8 Juodieji lygiųjų nenori, tačiau ima trauktis užleisdami pozicijas. 28.Ve6+ Kb8 29.Ve7 a6?? Lygiosios dar buvo lengvai pasiekiamos, nepaisant beištirpstančio laiko 29…Vh1+ 30.Ke2 Vf3+ 31.Ke1 Vh1+

30.Bd8+ ir juodieji pasidavė 1–0

Po 30…Bxd8 31.Vxd8+ Ka7 32.c6+! b6 33.Vxc7+ jie patys gautų matą.

 

Po šios dramatiškos kovos jubiliejinio turnyro dalyviai nusileido aukštu žemiau į restoraną pietų, V.Bučinskui lyderiaujant turnyre su 4 tšk. iš 4 gal. Po pietų jam pavyko dar viena pergalė prieš gabų sostinės moksleivį Aleksandrą Šalną, turėjusį tik pustaškiu mažiau už lyderį.

 

 Aleksandras Šalna (2050) – Valdas Bučinskas (2262) [D26]

R.Arlausko jubiliejinis turnyras  – Kaunas (5) 2017.12.17

(Š.Šulskio pastabos)

1.d4 d5 2.Žf3 Žf6 3.c4 dxc4 4.e3 e6 5.Rxc4 a6 6.0–0 Žbd7 Partija prasidėjo priimtuoju valdovės gambitu, tačiau baltieji be jokių trukdžių atsiimė paaukotą pėstininką.7.Žc3 b5 8.Re2 Rb7 9.a3 c5 10.dxc5 Rxc5 11.b4 Ra7 Pėstininkų simetrija pranašauja lygų žaidimą, tačiau greitai patirties stokojantis Vilniaus moksleivis prarado budrumą. 12.a4 bxa4 13.Bxa4 Rb8 Ruošiant klastingą bateriją prieš baltųjų karalių 14.Ra3? Lemtinga klaida. Reikėjo tęsti 14.Rb2 Qc7 15.g3 su lygiu žaidimu.

Juodųjų ėjimas

14…Vc7! Taiklus dvigubas smūgis. Tačiau A.Šalna pastebėjo tik „kabantį“ žirgą 15.Vb3? Rxf3 16.Rxf3 Vxh2# Matas lentoje!!    0–1

 

Ši pergalė dar labiau sutvirtino V.Bučinsko pozicijas turnyre, tačiau kova dar toli gražu nebuvo baigta, nes M.Limontas atsiliko tik pustaškiu. Visgi sekančioje VI rato akistatoje M.Limontas, turėdamas juodąsias figūras prieš lyderį, rizikuoti nedrįso, tad ypač taikiai besiklosčiusi partija greitai baigėsi lygiosiomis. Prie lyderio per „šūvio atstumą“ taip pat priartėjo D.Chocenka,  svečias iš Baltezers J.Agafonov ir V.Simanaitis, atitinkama tvarka įveikę A.Butvilą, R.Rukšėną ir G.Janulaitį. VI ratui pasibaigus, jubiliejinio turnyro dalyviai susirinko kavos pertraukėlei, kurios metu Š.Šulskis ir V.Radzickas ekrane pristatė šachmatinį Romano Arlausko palikimą.

Verda jubiliejinio turnyro V rato kovos

VII rate į pirmąją lentą vėl grįžęs D.Chocenka turėjo pustaškiu mažiau už lyderį V.Bučinską, tačiau baltąsias figūras savo dispozicijoje. Aišku ir vaikui, kad D.Chocenkai buvo reikalinga pergalė, tačiau veržlus A.Bučinsko startas, matyt, padarė D.Chocenkai didelį įspūdį, tad rizikuoti išstumti lyderį jis nesiryžo. Tuo vykusiai pasinaudojo patyręs svečias, turnyrų Latvijoje organizatorius J.Agofonov, juodaisiais pergalėjęs M.Genutį. Šia pergale J.Agafonov taškais pasivijo V.Bučinską (po 6 tšk.), tad paskutiniajame rate lyderiai susikirto priekinėje lentoje.

Paskutiniojo rato lyderių akistata tarp V.Bučinsko (baltieji) ir J.Agafonovo (juodieji)

Dėl puikaus starto V.Bučinsko papildomi rodikliai buvo aiškiai pranašesni, be to, jis turėjo baltąsias figūras. Tik pergalė juodaisiais galėjo padėti J.Agafonovui apeiti lyderį, tačiau svečias iš Latvijos nusprendė rinktis verčiau „žvirblį saujoje negu jautį girioje“ ir mikliai iškeitęs valdoves Karo-Kano gynyboje, pasiūlė taikos paliaubas V.Bučinskui, kurioms vilnietis neprieštaravo.

Prie II lentos patyręs FM D.Chocenka, nepaisant juodosios spalvos, pergalėjo jauną LSMU studentą Vytautą Simanaitį ir taškais (6,5) pasivijo lyderius.

Aršios paskutiniojo rato dvikovos pasiekė kulminaciją : S.Steponavičius – M.Bieliauskas

Kad išaiškinti Romano Arlausko jubiliejinio turnyro nugalėtoją, varžybų vyr. teisėjui IA Donatui Vaznoniui teko stvertis papildomų rodiklių. Puikus startas (5 iš 5 gal.) neapvylė Valdo Bučinsko, kuris ir tapo jubiliejinio turnyro Kaune nugalėtoju! Sidabras ir II prizas atiteko D.Chocenkai, o bronzos medalis – J.Agafonovui. IV prizas atiteko FM Mindaugui Genučiui (6 tšk.), V – FM Martynui Limontui, o VI – naujai išrinktam ŠK „Margiris“ pirmininkui Stasiui Steponavičiui. Sveikiname!

Taiki varžybų atomazga: V.Bučinskas su nugalėtojo taure viduryje medalininkų J.Agafonovo (kairėje) ir D.Chocenkos (dešinėje). Už jų: M.Limontas, S.Steponavičius ir M.Genutis

Moterų įskaitoje staigmeną pateikė 14-metė Vilniaus moksleivė Evelina Ravluševič, surinkusi 5 tšk. ir užėmusi I-ąją vietą! Antra – Danutė Urbanavičiūtė, trečia – Danijos atstovė Margarita Baliūnienė.

Nors senjorų 50 + įskaitoje lygių nebuvo svečiui iš Baltezers J.Agafonovui, tačiau pastarajam pelnius pagrindinį prizą, šios įskaitos I prizas atiteko Valentinui Jankūnui iš Jurbarko. Tuo tarpu senjorų 65 + įskaitoje lygių nebuvo buvusiam Kauno sporto mokyklos vaikų treneriui Gintautui Petraičiui – 6 tšk.

Geriausiosios jubiliejinio turnyro dalyvės : viduryje – Evelina Ravluševič, kairėje – Danutė Urbanavičiūtė, dešinėje – Irena Straukienė

Moksleivių įskaitos nugalėtoju tapo vilnietis Aleksandras Šalna – 5 tšk. Tiek pat taškų surinkę kauniečiai Aistis Butvilas ir Benas Mickus užėmė II ir III vietas šioje įskaitoje.

Vertingomis daiktinėmis dovanėlėmis buvo apdovanoti ir kitų jubiliejinio Romano Arlausko 100-mečio turnyro įskaitų pajėgiausieji.

 

Romano Arlausko jubiliejinio 100-mečio greitųjų šachmatų turnyro

Rezultatai, lentelė, statistika “Chess-results”

Pirmojo stalo sužaistų partijų įrašai

Nuotraukų galerija kuriama