Šventinį Valstybės dienos trečiadienį, liepos 6d. Kaune, “Vasaros olimpo” lauko kavinėje vyko tradiciškai ŠK “Margiris” rengiamas bei Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno skyriaus globojamas Valstybės dienos greitųjų šachmatų turnyras. Jis buvo skirtas pagerbti daugkartinį Lietuvos čempioną, ilgametį ŠK “Margiris” pirmininką ir Lietuvos žurnalistų sąjungos narį Algimantą Butnorių (1946-2017).
Varžybų atidarymą dalyviai pradėjo giedodami Lietuvos valstybinį himną – V.Kudirkos “Tautinę giesmę”. Vėliau varžybų direktorius ir dabartinis ŠK “Margiris” pirmininkas Šarūnas Šulskis glaustai aptarė Algimanto Butnoriaus sportinę karjerą, kurios kulminacija tapo 2007m. Gmiundene (Austrija) iškovotas Pasaulio senjorų čempiono titulas, išsyk garantavęs lietuviui tarpt. didmeistrio (GM) titulą. Apie 20 metų besitęsiantį gražų „Vasaros olimpo“ turnyrų ciklą liepos 6d. Š.Šulskis apibūdino kaip tikriausią A.Butnoriaus palikimą Kauno ir Lietuvos šachmatininkams, kurį jis užmezgė kaip Lietuvos žurnalistų sąjungos narys iš „plunksnos bičiulystės“ su tuometiniu ir dabartiniu LŽS Kauno apskrities skyriaus pirmininku Vidu Mačiuliu, plačiąjai Lietuvos visuomenei gerai pažįstamu kaip ilgamečiu televizijos laidos „Krepšinio pasaulyje“ autoriumi.
Vėliau prisiminimų žodį apie A.Butnorių tarė ir šventinio turnyro dalyvis, praeityje ilgametis Kauno vaikų ir jaunių šachmatų mokyklos treneris Gintautas Petraitis, apibūdinęs A.Butnorių kaip šiltą, draugišką ir padorų žmogų, tačiau visuomet kupiną sportinių ambicijų.
Turnyro teisėjams Š.Šulskiui ir M.Antanaičiui bepereinant prie techninių būsimo turnyro detalių, pačiu laiku atsirado ir pats „Vasaros olimpo“ šeimininkas bei Valstybės dienos turnyro ilgametis globėjas Vidas Mačiulis. Apibūdinęs šį kasmetinį, po „Vasaros olimpo“ stogu vykstantį turnyrą atvirame ore kaip bendrą žurnalistinį projektą su a.a. Algimantu Butnoriumi, V.Mačiulis davė jam atskaitos tašką „apytikriai 2003 metus“. Vėliau V.Mačiulis dar papasakojo susirinkusiesiems LŽS Kauno skyriaus pastato istoriją, siekiančią carinės Rusijos laikus. Dabar tai – įprastinė V.Mačiulio studija, kurioje jis kuria laidą „Krepšinio pasaulyje“ ir realizuoja kitus žurnalistinius sumanymus. Sveikinimo žodžio pabaigoje V.Mačiulis pareiškė įsitikinimą, kad žaidimo sąlygos gryname ore yra idealios šachmatininkams, varžybų metu išgyvenantiems nemažą sportinį stresą ir palinkėjo visiems sėkmės varžybose.
Prieš skelbiant varžybų startą turnyro direktorius ir vyr. teisėjas Š.Šulskis pasidžiaugė, kad ir daugiau Lietuvos klubų ima švęsti Valstybės dieną šachmatų varžybomis. Š.Šulskis ištarė balsią padėką Elektrėnų šaškių ir šachmatų asociacijos prezidentui Sauliui Pilkiui, tą pačią dieną rengusiam šventinį turnyrą Žiežmariuose, į kurį išvyko ir daug Kauno šachmatininkų. Anot Š.Šulskio, Žiežmariai padėjo „Vasaros olimpe“ išlaisvinti daug erdvės dalyvių praėjimams, numušti pastaraisiais metais Kauno turnyrą ėmusią varginti žaidėjų sangrūdą ribotoje „Vasaros olimpo“ erdvėje, efektyviau gintis nuo lietaus lauko kavinėje. Visgi Š.Šulskis neužmiršo pabrėžti, kad laiko Kauno turnyrą daug stipresniu, „kur pirmasis Žiežmarių reitingas atsidurtų Kauno reitingų dešimtuko gale“.
Netrukus užvirė I rato dvikovos prie margųjų šachmatų lentų. Daugumą iš 31Valstybės dienos dalyvių sudarė Kauno ir Kėdainių kilmės šachmatininkai, tačiau švęsti Valstybės dieną Kaune ir pagerbti A.Butnoriaus atminimą taip pat atvyko ir ekipažai iš Lietuvos pajūrio, Visagino ir kitur. Dauguma Vilniaus šachmatininkų „nusėdo“ pusiaukelėje Žiežmariuose, o Kauną pasiekė tik vienas, bet labai gabus jaunas Vilniaus šachmatininkas Augustinas Bazilius, lydimas tėvelio.
III rate svarbią pergalę pasiekė gerai žinomas savo sportiniais gebėjimais Klaipėdos moksleivis Gleb Pidlužnij prieš vyresnį, bet vis dar sparčiai tobulėjantį Kauno moksleivį FM Pijų Stremavičių. Po šios pergalės Glebas užsiimė vienvaldžio lyderio poziciją – 3 tšk. iš 3gal. IV rate lyderį iš krėslo mėgino išstumti pustaškiu mažiau turėjęs patyręs, bet “užrūdijęs” turnyro reitingo favoritas Giedrius Šulskis (2201). Siciliškosios gynybos Naidorfo variante baltaisiais žaidęs G.Šulskis paaukojo pėstininką, vėliau rikį ir pavojingai atakavo jaunojo klaipėdiečio karalių, bet G.Pidlužnij neprarado savitvardos ir sugebėjo evakuuoti karalių iš karaliaus į valdovės sparną. Juodųjų karaliui atplaukus į saugų uostą, partijos likimas tapo aiškus, tačiau ji dar ilgai laikė prikausčiusį daugelio žiūrovų dėmesį ir susidomėjimą.
Tuo tarpu ėmė ryškėti ir naujas pretendentas į pergalę “Vasaros olimpe” – ukrainietis FM Andrey Levitskij, šiuo metu gyvenantis Klaipėdoje. Po 4 ratų turėdamas tik pustaškiu mažiau už G.Pidlužnij, V rate A.Levitskij puoselėjo viltis ne tik pavyti, bet ir pralenkti jauną, bet dar netituluotą lyderį. Tačiau turėdamas baltąsias figūras, G.Pidlužnij žaidė tvirtai, sau būdingu poziciniu braižu ir nesiruošė nusileisti. Tai buvo turbūt ilgiausia ne tik V rato, bet ir viso turnyro partija, perkopusi 100 ėjimų slenkstį. Daugelis žaidėjų, baigę savo V rato susitikimus, jau buvo įpusėję pietus restorane „Putvinskio 48”, kai tuo tarpu G.Pidlužnij mėgino išnaudoti bokšto pranašumą prieš žirgą “aristokratinėje”, t.y. pėstininkų neturinčioje baigmėje. A.Levitsky reikalavimu teisėjai ėmė skaičiuoti daromus ėjimus, ir partijai artinantis prie 50 ėjimų „nesikeičiamumo taisyklės“, G.Pidlužnij pagaliau sutiko lygiosiomis, tačiau pietauti išėjo neužleidęs niekam lyderio pozicijos.
Po ramios pietų pertraukos žaidėjai atnaujino kovas 15.00, bet visą laiką lijęs lietus dar nebuvo nustojęs. VI rato dvikovos neturėjo didelės įtakos lyderių kaitai, nes partijos prie pirmųjų 4-ių stalų baigėsi taikiai. Nepaisant baltosios spalvos, tašku atsiliekančiam nuo lyderio “Margirio” žaidėjui Stasiui Steponavičiui (rtg. 2075) nepavyko palaužti G.Pidlužnij ( 2056) prie pirmojo stalo.
VII rate kauniečiui Domantui Klimčiauskui (2071) lygiosiomis pavyko dar pristabdyti G.Pidlužnij, kuo pagaliau pasinaudojo A.Levitskij, įveikęs Lietuvos moterų olimpinės rinktinės narę šiaulietę Gabiją Šimkūnaitę (1926). Tokiu būdu prieš paskutinįjį VIII ratą turnyre pirmavo klaipėdiečiai G.Pidlužnij ir A.Levitskij, turėję po 5,5 tšk. iš 7 gal. Jiems įkandin žengė FM Pijus Stremavičius, Augustinas Bazilius ir Stasys Steponavičius, turėję po 5 tšk.
Paskutiniajame rate svarbią sportinę pergalę prie pirmojo stalo juodosiomis figūromis siciliškosios gynybos Čeliabinsko variante pasiekė Stasys Steponavičius, įveikęs Andrejų Levitskį ir aplenkęs pastarajį pustaškiu. Prie II stalo 13-metis vilnietis A.Bazilius labai susikaupęs ir motyvuotas kovojo prieš G.Pidlužnij, bet galų gale G.Pidlužnij puikus lentos matymas paėmė viršų ir jis iškovojo lemiamą pergalę, surinko 6,5 taško ir tapo nebepavejamu niekam – nei P.Stremavičiui, prie III stalo įveikusiam Paulių Juknį.
Taigi galutinė Valstybės dienos greitųjų šachmatų turnyro “Vasaros olimpe” rikiuotė :
I vieta – Gleb Pidlužnij (Klaipėda) 6,5 tšk. iš 8 gal.
II vieta – Pijus Stremavičius 6 tšk.
III vieta – Stasys Steponavičius 6 tšk.
Moterų įskaitoje vyko ne mažiau atkakli kova dėl moterų prizo. Galutinėje įskaitoje tiek Gabija Šimkūnaitė (Šiauliai), tiek Jorė Balčiūnaitė ( Gargždai) surinko po 4,5 taško. Geresnis papildomas Bucholco-1 kriterijus moterų prizo savininke lėmė G.Šimkūnaitę, kuri netrukus gins Lietuvos moterų rinktinės garbę liepos pabaigoje Čenajuje (Indija) vyksiančioje Šachmatų olimpiadoje.
Senjorų 50m. ir vyr. įskaitoje lygių nebuvo žinomam Lietuvos jaunimo treneriui ir Lietuvos vyrų rinktinės kapitonui keliose praėjusiose Olimpiadose kėdainiečiui FM Laimučiui Šoliui : 5 tšk.
Tarp dar vyresnių nei 65m. senjorų nugalėjo kitas ilgametis Kauno vaikų ir jaunimo ugdytojas Gintautas Petraitis – 4,5 taško.
Moksleivių įskaitos pirmas prizas atiteko labai kovingai “Vasaros olimpe” rungtyniavusiam vilniečiui Augustinui Baziliui -5 tšk. Tiek pat taškų surinko Augustino bendraamžis, gabus “Margirio” dubleris iš Kėdainių Gustas Morkūnas, tačiau Augustino pirmenybę “Vasaros olimpe” lėmė geresnis startas.
Geriausio žaidėjo iki FIDE reitingo 1600 kategorijoje prizas atiteko gargždiškei Jorei Balčiūnaitei (4,5 tšk.).
Valstybės dienos greitųjų šachmatų turnyro “Vasaros olimpe”, skirto Algimanto Butnoriaus atminimui: