Kauno mieste ir rajone tebesitęsiant mokslo metams, Lietuvos šachmatų mokykla parengė eilinę savaitinę laidą mokiniams „Pozicinė persvara ir blokavimas šachmatuose”. Daugkartinis Lietuvos šachmatų čempionas Šarūnas Šulskis, ne kartą teigęs, kad jo manymu, geriausias būdas augti jauniesiems šachmatų pažinime – lygiuotis į meistrus, imasi naujos buvusio ŠK „Margiris” pirmininko, daugkartinio Lietuvos čempiono Algimanto Butnoriaus (1946-2017) partijos.

Tiesa, apšilimui Š.Šulskis pakviečia jaunuosius pamąstyti, kaip išspręsti konkretų galvosūkį, nutikusį baltiesiems partijoje Algimantas Butnorius – Smbat Lputian (Maskva, 1981m., SSRS komandinės pirmenybės). Juodųjų valdovės grėsmingą prasiveržimą prie baltųjų h2-pėstininko A.Butnorius suvaldo technišku 48.Vf3! Suvokęs, kad kirsdamas taip jam ir jo Armėnijos rinktinei reikalingą baltųjų pėstininką, jis valdove patektų į spąstus, S.Lputian priverstas „atgniaužti nagus” ir trauktis valdove atgal. Išsaugojęs 2 pėstininkų pranašumą, A.Butnorius neskubėdamas vykdo šios persvaros išnaudojimą sekančius 50 ėjimų, kuriuos Š.Šulskis praleidžia.

A.Butnorius su XIII Pasaulio čempionu Gary Kasparov’u 2014m. Porto mieste Europos senjorų šachmatų čempionato uždarymo metu

Vietoj to jis imasi „pagrindinio patiekalo” – Lietuvos čempionate Vilniuje 1986m. žaistos partijos tarp Virginijaus Dambrausko ir Algimanto Butnoriaus. Jauniesiems šachmatininkams paaiškinama pasirinkimo priežastis : lengva suprasti, kas yra kiekybinis pranašumas, sunkiau – kas yra pozicinis. Priešininkui atkakliai įsitvėrus kiekybinės lygiavos, jį galima pranokti pozicine persvara – varžovui kuriant silpnumus, o savo figūromis užimant daug patogesnius nei priešininko laukus. Ilgainiui, kantriai didinant spaudimą priešininkui, pozicinis pranašumas neišvengiamai perauga į kiekybinį. Supratęs, kad netrukus praras pėstininką, o jo „Status Quo” strategija žlugs, V.Dambrauskas pralaimi partiją per porą ėjimų.

LŠM ir Š.Šulskio laida „Pozicinė persvara ir blokavimas” Youtube’e