Antradienį, gegužės 11d., apvalią pusšimčio metų sukaktį šventė vienas iš Latvijos profesionalių šachmatų simbolių didmeistris Normunds Miezis. Šio gražaus įvykio proga jis sutiko atsakyti į keletą Latvijos šachmatų federacijos žurnalisto klausimų, apžvelgdamas jau nuveiktą ir glaustai apibendrindamas ateityje planuojamą.

Kokia gi paties savijauta, sulaukus 50?
Stebinančiai gera! Jaučiuosi atviras naujiems laukiantiems iššūkiams.

Kaip švęsi šį vakarą?
Ramiai, įstatymo ribose…

Kaip leidi laiką „Covid–19” sąlygomis? Ar turi kokių pomėgių?
Internetas, TV, knygos, pasivaikščiojimai ir visokios kulinarinės vingrybės… Jūs nepatikėsit, bet šiemet nuo Uolainės nesu net iki Rygos centro nusigavęs!

Ar neima užsimiršti šachmatai?
Nuo šios malonios priklausomybės nepajėgus išlaisvinti joks virusas. Be to, nuotolinių šachmatų platformos gali bet kuriuo metu padėti prisiminti, kaip atrodo figūros.

Daugybė žaidėjų „Covid–19” metu griebėsi jaunos kartos treniravimo. Kaip tau su tuo sekėsi?
Aš tokiomis treniruotėmis neužsiimu, nes laikau, kad online treniruotės veiksmingos gali būti tiktai aukštos klasės profesionalams arba priešingai – visiškiems pradedantiesiems, kurie dar tik mokosi figūrų ėjimų. Yra šachmatininkų, kurie nuotolinėmis treniruotėmis išties puikiai užsidirba, bet, turint omenyje vaikams tenkančią nuotolinių pamokų apkrovą mokyklose ir kitose su IT susietose srityse, nemanau, kad online treniravimo efektas pateisina lūkesčius.

Kada, kur ir su kuo pats ėmei  treniruotis šachmatais?
Mano tėvas mane išmokė ėjimų 11 metų amžiaus, nors iš pradžių man šachmatai ypatingo susidomėjimo nekėlė, nes žaidžiau šaškėmis (netgi turėjau sportinį atskyrį). Vėliau Uolainės vidurinės mokyklos darbų mokytojas Vėcelis jaunuosius šachmatininkus retkarčiais savo Moskvičiumi nuveždavo į kokias nors varžybas. Dar vėliau su treneriu Dubrovinu jau išvykdavom į mačus už Latvijos ribų (be to, jo klube, įrengtame ankštame Rygos rūsy, galima buvo nuolatos sužaisti stalo tenisą).

Didžiausią antspaudą mano šachmatiniam augimui paliko treneris Valerijus Žuravliovas, atsidavęs šachmatams visa širdim ir siela. Per jo mokymą kūrybiškas mąstymas ir besąlyginis atsidavimas šiam žaidimui tapo mano vizitine kortele šachmatuose.

Jau esant profesionalu, didmeistris Vladimiras Bagirovas dar pašlifavo mano pozicinį šachmatų supratimą.

Kokie buvo ryškiausi tavo pasiekimai vaikystėje ir jaunystėje?

Balinių šokių konkurso  „Saulės spindulėlis- 81″ diplomas ir metus trukęs, kankinantis mokymasis groti akordeonu. Bet jeigu šnekant rimtai, tai šachmatais ėmiau žaisti vėlai ir nelaikau, kad moksleivio metais būčiau pasiekęs žymesnių rezultatų.

Kokie tavo sėkmingiausi turnyrai jau brandos metais?

Latvijos čempiono titulas 1991 metais (įveikiau A.Vitolinšą papildomame mače) suteikė padrąsinimo tolimesnei karjerai. Sekė trys tarptautinio meistro normos – „Biel Open 1992”, „Bern Open 1993”  ir „Biel Open1993” bei trys didmeistrio normos „Hamburg Open 1995”, „Antwerpen Open 1996” ir „Schoeneck GM 1996”.

Dar keletas turnyrų, kur nugalėjau ar dalijausi pirmas vietas: „Oslo 2020”, „Go–Makkah 2019” ((Tunisas), „Sain–Quentin 2019”, „Gonzaga 2017”, „Staufer Open 2016”, „Australasian Masters GM 2013”, „Melbourn 2013”, „London 2013”, „Dubai Open 2012”, „Strasbourg 2011”, „La Fere 2011”, „ZMD Open 2010”, „XtraCon 2010”, „Tunisia Int. 2008”, „Hearth of Finland 2007”, „Reykjavik 2007”, „Tilburg 2007”, „Gausdal 2007”, „Rilton Cup 2007”, „Porto Carras 2006”, „Nordea Cup GM 2005”, „Seefeld 2004”, „Winterthur 2003”, „Travemuende 2003”, „Montpellier 2002”, „Bali Open 2000”, „Golde Cleopatra 2000” (Egiptas), „Dianalund GM 2000”, „Bad Wilbad 2000”, „Gonfreville Master GM 1999”, „North Bay 1999” (Kanada), „Stutgart 1999” ir taip toliau.

Dar galima pridurti Latvijos čempiono titulą 2006 metais, 2019 m. Prancūzijos „TOP 12” pasiektą atlikimą reitingui 2703, o taip pat  2 vietą Latvijos rinktinės sudėty 1999 metų Europos komandinėse pirmenybėse. Devynios Olimpiados ir penkios Europos komandinės pirmenybės Latvijos rinktinės sudėtyje. 2000 metų Olimpiadoje Stambule atlikimas reitingui 2641, 2004 m. Kalvijoje 2652, o 2012 m. Stambule – 2624.

Ar esi turėjęs šachmatų stabų, į kuriuos lygiavaisi?

Na, stabų, matyt, neturėjau, tačiau Talio žadimas prikaustydavo vaizduotę…

Esi profesionalus didmeistris jau beveik 30 metų. Kokie yra esminiai pokyčiai, lyginant su šių laikų jaunais didmeistriais?

Karjeros pradžioje kova varžybose vykdavo tarp dviejų žmonių ir jų asmeniškų sugebėjimų ( tarp idėjų, kurias pats sugalvoji, talento, psichologinio atsparumo ir kitų veiksnių). Mūsų laikais pagausėjo „intelekto papūgų“. Tai žaidėjai, kurie sėkmingai kopijuoja kitų sumanymus, o jų pagrindinė užduotis yra atsiminti.

Tarkim, tu manai, kad kovoji prieš Pėterį „RTU Open”‘e, bet tu net neįtari, kad penki žmogeliukai mažame Kinijos miestelyje  aktyviai darbuojasi Pėterio labui (be to, jie dar ir prijungę vietinio skaičiavimo centro techniką, kuri dieną ir nakčia ieško idėjų Pėteriui).

Jeigu pasižvalgyti nuotraukose, atspindinčiose, kaip žmonės šachmatais žaisdavo praėjusiame amžiuje, tai matyti, kad daugumos žvilgsnis yra nukreiptas į lentą. Tačiau mūsų dienomis kas antras žvalgosi į debesis ir stengiasi atsiminti, ką gi čia dabar reikia žaisti.

Ar buvimas šachmatų didmeistriu finansiniu požiūriu reiškia pelningą profesiją?

Pasaulio „Top 20“ didmeistriai gali uždirbti gerai. Likusiems, deja, viskas klostosi ne taip gerai, ir išgyventi vien žaidžiant varžybose yra sunku. Būti šachmatų didmeistriu yra gyvenimo būdas, nes išgyventi vien iš turnyrų prizų nėra paprastu uždaviniu.

Kiek daug naujo savo 50-y metų dar gali išmokti?

Su kiekviena sužaista partija išmoksti ką nors naujo, ir šiam žaidimui tai yra amžinas procesas.

Ar tau šachmatuose dar yra likęs koks nepasiektas tikslas, kurį norėtum pasiekti?

Šachmatais esu žaidęs 49-iose valstybėse (aplankęs kur kas daugiau) ir tikiuosi šiais metais mažiausiai vieną valstybę pridėti į šį sąrašą. Kaip nuostabu būtų šį sąrašą ateinančiais dešimtmečiais suapvalinti iki 100, nes kelionės ir kitų žemės kraštų gyvenimo pažinimas yra vienas pagrindinių šios profesijos kozirių.

Na, ir be abejo – kas gi nenori tapti Pasaulio čempionu… Yra daugybė kategorijų, kur nugalėtojo taurę galima išdidžiai pakelti virš galvos!

Ką patartum jauniesiems Latvijos šachmatininkams, kad  greičiau pasiektų rezultatų?

Užsibrėžkite sau tikslą (kažkokio konkretaus reitingo pasiekimą ar naujo titulo iškovojimą), nes tai  jus motivuos naujiems pasiekimams.

Ar viltingai tu žvelgi į Latvijos šachmatų ateitį?

Neapsimesiu dideliu optimistu, nes tam, kad sporte pasiekti laimėjimų, reikia dėti rimtas investicijas. Tik abejoju, ar artimiausioje ateityje mes šito Latvijoje sulauksim.

Kiek metų dar pats pajėgsi  profesionaliai žaisti šachmatais?

Manau, kad dėl savo gyvenimo filosofijos liksiu šiai profesijai ištikimas ligi paskutinio atodūsio, tačiau nesistebėčiau jei po 100 metų šachmatų didmeistrio profesija daugiau nebeegzistuos.

Iš latvių kalbos vertė Šarūnas Šulskis

Originalus interviu latvių kalba Latvijos šachmatų federacijos svetainėje