Sekmadienio popietę Kaune, Griunvaldo šachmatų klube paaiškėjo Lietuvos vyrų ir moterų čempionato nugalėtojai, prizininkai ir Lietuvos olimpinės rinktinės, dalyvausiančios 2022m. pasaulinėje FIDE Šachmatų olimpiadoje Čenajuje (Indija), nariai.

Vyrų čempionate niekas nebesugebėjo palaužti 19-mečio kauniečio Karolio Jukštos įgytos lyderystės per pirmą distancijos pusę (4,5 iš 5 gal.). Nepavyko to padaryti nei čempionato reitingo favoritui Tomui Laurušui VII rate. Baltųjų dominacijos bandymus debiute K.Jukšta sugriovė ryžtingu 10…e4! pėstininko auka, paremta ilgu apskaičiavimu. Po netrumpo apmąstymo T.Laurušas nedrįso stverti juodųjų pėstininko 16.V:b7, būgštaudamas, matyt, dėl gresiančios baltųjų valdovės izoliacijos. Buvo iškeistos valdovės ir partija atvyko į lygiųjų uostą besibaigiant pirmąjai kontrolei.

Tame pačiame VII rate labai dramatiškai pralaimėjo „kiaurai laimėtiną” padėtį Paulius Pultinevičius prieš Lietuvoje vis dar bandantį „apšilti kojas” Maksimą Noviką iš Sankt-Peterburgo. Ši apmaudi nesėkmė gerokai sujudino pamatus iki tol atrodžiusiame sklandžiame jaunojo marijampoliškio kely link čempionato medalių.

Šis sukrėtimas vis dar buvo gyvas sekančiame VIII rate, kur P.Pultinevičius mėgino juodaisiais atsilošti būsimo čempiono K.Jukštos sąskaita. Valdovės gambite Marijampolės didmeistris aktyviai kėlė komplikacijas, bet K.Jukšta savo arsenale turėjo šiuolaikių priemonių (8.g4!), suardžiusių juodųjų pozicijas centre. Visgi iš nuolat siūlomų pasikeitimų valdovėmis ir kitomis figūromis, buvo matyti, kad K.Jukšta vengia nereikalingos rizikos ir jaučia, kad jo lyderystei išlaikyti užtenka išvengti pralaimėjimų čempionate. Apie 28-ą ėjimą P.Pultinevičius, jau būdamas be pėstininko, galėjo kartoti ėjimus 28…B1c2, tačiau desperatiškai atsisakė taikos ir „pražuvo” 68-u ėjimu. Dramatiškai neteko šansų medaliams ir galbūt vietos rinktinėje Rokas Klabis, ilgiausioje rato partijoje šturmavęs Valerijų Kazakauską ir Olimpiadą Čenajuje, tačiau dėl persistengimo ir nuovargio apmaudžiai suklydęs 69.Kg8??. Visgi reikia pažymėti ir šaltakraujišką, atidžią Valerijaus gynybą pavojaus valandą.

Paskutinįjį rytinį sekmadienio ratą visko savo karjeroje matęs veteranas M.Novik, labai skirtingai nuo P.Pultinevičiaus, , pats ėmėsi iniciatyvos trumpoms, „bekraujėms” lygiosioms su Karoliu Jukšta, kuris jau buvo užsitikrinęs Lietuvos čempiono titulą po 8 ratų. Šis auksas Griunvaldo klube – jau antrasis gabaus Kauno abituriento Karolio Jukštos aukso medalis Lietuvos vyrų čempionate! Be šios sėkmės, garantavusios Karoliui vietą Lietuvos olimpinėje rinktinėje, jis dar Griunvaldo klube įvykdė ir tarptautinio didmeistrio (GM) normos balą. Sveikiname Karolį Jukštą, 2022m. Lietuvos čempioną, praeityje vieną sezoną atstovavusį ŠK „Margiriui” bei jo trenerį Donatą Vaznonį su šiuo dideliu sportiniu laimėjimu!

Sidabro medalis atiteko Valerijui Kazakauskui (6 tšk.), paskutiniajame rate aukštos sportinės svarbos partijoje sugebėjusiam palaužti praeitų metų čempioną Titą Stremavičių. Šioje partijoje Valerijus išsamiai atskleidė geriausias savo savybes – gerą pozicinį padėties išmanymą ir kantrybę manevruojant. Lemiamu dalyku šioje partijoje pasirodė c5-lauko silpnumas, į kurį V.Kazakauskas nusitaikė jau nuo 15-o ėjimo ir po maždaug 10 ėjimų įtaisė ten savo bokštą. Pirmąjai laiko kontrolei artėjant į pabaigą atkakliai besipriešinusiam Titui pavyko išspręsti šią problemą, bet tada V.Kazakauskas „iš skrybėlės” ištraukė naują priemonę – blokadinio c3-žirgo galią, kuri ypač akivaizdi tapo po 39.e3-e4! prasiveržimo. Po 51.a2-a4!, apipinto gausiais taktiniais -etiudiniais motyvais, T.Stremavičius nutraukė savo pasipriešinimą.

III vieta ir bronzos medalis atiteko Tomui Laurušui (5,5 tšk.), kuriam dėl šios sėkmės dar teko gerokai padirbėti partijoje su visada pavojingu ir agresyviu autsaideriu Aru Vardanyanu. Nepaisant akivaizdžių surišimo pavojų, A.Vardanyan, pasikliaudamas savo skaičiavimu ir galbūt genamas alkio, stvėrė „karštą” T.Laurušo e4-pėstininką 19…Žf6:e4?. Atrodė, kad surištas juodųjų e4-rikis neturi išgyventi, tačiau A.Vardanyan manė kitaip. Ir išties, saugomas genialių A.Vardanyano skaičiavimų, besiremiančių į reto grožio repliką 22…Rd3!!, rikis išgyveno ir net sulaukė partijos pabaigos, kuri, visgi, T.Laurušui įsiveržus bokštu 7-ąja gulstine prie juodųjų karaliaus 24.B:g7+, nebuvo palanki A.Vardanyanui. Tomas Laurušas gi šia sėkme, be iškovoto bronzos medalio, užsitikrino ir vietą Lietuvos rinktinėje.

Be šių medalininkų, kiti šachmatininkai taip pat nesiliovė kovoję dėl kelialapių į Šachmatų olimpiadą. Svarbią pergalę pasiekė Rokas Klabis, juodaisiais įveikęs jaunąjį Pijų Stremavičių. Nepaisant atkaklaus Pijaus , sėkmingai pasirodžiusiame suaugusiųjų čempionate ( 3,5 tšk.; VIII vieta), pasipriešinimo ir pavojingų grėsmių juodųjų karaliui, R.Klabiui pavyko nenukrypti ir išpildyti žinomą strateginę Nimcovičiaus gynybos liniją – „išpurtyti” baltųjų silpnumus c4, c3 ir pan. Tad R.Klabio sąskaitoje – 4 tšk, VI vieta ir rinktinės kandidato statusas, atsisakius dalyvauti kam nors iš kviečiamųjų.

Paskutiniąja čempionate baigėsi 76-ių ėjimų trukmės Pauliaus Pultinevičiaus – Šarūno Šulskio dvikova, kur žaidėjai greičiausiai jautė pilietinę pareigą kompensuoti didelės garbės tikrosioms čempionato batalijoms nepaliekančią 5-ių ėjimų trukmės šalia jų vykusią M.Noviko – K.Jukštos „partiją”. P.Pultinevičius vis dar kovojo dėl čempionato medalių, aukštesnės lentos olimpinėje rinktinėje ir norėjo nutraukti čempionato pabaigoje prie jo atslinkusias nesėkmes. Š.Šulskis gi, nepaisant jam nesėkmingai susiklosčiusio čempionato, taip pat jautė moralinę pareigą dalyvauti formuojant Lietuvos vyrų rinktinės sudėtį Čenajuje. Didelę partijos dalį veteranas praleido P.Pultinevičiaus „prispaustas prie ringo virvių”, tačiau atsitiktinai aptikęs manevrą juodųjų karaliumi Kf6-g5-g4 link baltųjų pėstininkų sienos karaliaus sparne, Š.Šulskis pamažu pradėjo rodyti gyvybės požymius ir ruoštis diversijai. Apie 60-ą ėjimą atrodė, kad blogiausia juodiesiems – jau praeity, tačiau P.Pultinevičius toliau įnirtingai grūmėsi dėl pergalės, net nepaisydamas priartėjusio juodųjų e2-pėstininko. Tik pavargusiam veteranui iš savo ilgamečio arsenalo ištraukus retą pėstininko vertimą į bokštą, marijampolietis pagaliau atlyžo ir žaidėjai pasirašė paliaubas dėl visiško pėstininkų išnaikinimo.

Ne mažiau gražia sportine intriga pasižymėjo Lietuvos moterų čempionato atomazga. Kaip ir buvo pranašauta „Margirio” ekspertų, S.Zaksaitei tapo sunkiau išlaikyti lyderės pozicijas ( 5 tšk. iš 5 gal.) nei K.Jukštai. VI rate Salomėjai stabtelėjus atokvėpio trumpomis lygiosiomis iš juodųjų pusės partijoje su Margarita Baliūniene, tuo bemat pasinaudojo karo Ukrainoje auka Olena Martynkova, visiškai užgožusi savo grėsmingais gebėjimais Guodą Perminaitę. Žiūrovai galėjo iki valios įsitikinti retais dabartiniuose Lietuvos moterų šachmatuose Olenos gebėjimais : puikiu poziciniu lentos matymu, paremtu tiksliu ir tolimu variantų skaičiavimu, nesivaržymu aukoti pėstininkus, kad išaštrinti savo figūrų savybes. Nepaisant dar jauno amžiaus (21 metai) taikos metu Olena jau yra tapusi Ukrainos moterų finalo prizininke! Tuo tarpu Ukraina yra viena stipriausių tiek vyrų, tiek moterų rinktinių pasaulio šachmatų panteone! Kita čempionato lyderė šiaulietė Gabija Šimkūnaitė taip pat agresyviai spaudė Guodos seserį Simoną Ufimcevo gynyboje ir baigė partiją tiesioginiu matu juodiesiems 40 -u ėjimu.

Didelės svarbos partija vyko VII rate tarp S.Zaksaitės ir G.Šimkūnaitės. Nepaisant juodosios spalvos, G.Šimkūnaitė nuolat bandė sudrumsti partijos eigą drąsiais taktiniais išpuoliais, įtraukiančiais ir aukas. S.Zaksaitė, nuosekliai kovodama dėl čempionato aukso, kaip išmanydama tramdė juodųjų agresiją, neutralizavo pavojingas G.Šimkūnaitės grėsmes savo karaliui ir turėdama pėstininku viršaus, iš lėto priartėjo prie tikslo. Nepaisant atidengto karaliaus, trijų baltųjų pėstininkų armada artėjo prie valdovių, tačiau dar neužbaigus pirmosios laiko kontrolės, Salomėja iš įtampos skaudžiai apsiriko 36-u ėjimu ir pastebėjusi savo klaidą, iškart pasiūlė lygiąsias priešininkei. Tad jau po 7 čempionato ratų O.Martynkova buvo perėmusi lyderystę iš S.Zaksaitės.

Paskutinė nuožmi akistata dėl moterų aukso vyko priešpaskutiniajame VIII rate tarp S.Zaksaitės ir O.Martynkovos. Atsilikdama pustaškiu ir nujausdama puikius dar mažai pažįstamos rinktinės kolegės gebėjimus, S.Zaksaitė nesileido įbauginama ir laikėsi kurso į pergalę. Filidoro gynyboje S.Zaksaitės ryžtas tapo akivaizdus po agresyvios, tiltus užnugaryje deginančios sekos 5.Bg1, 6.g4. Tai šiek tiek sutrikdė O.Martynkovą, kuri savo žirgą nukreipė į nuošalę b6-lauke. 12-u ėjimu atlikusi rokiruotę į ilgąją pusę, S.Zaksaitė toliau didino spaudimą priešininkei, bet O.Martynkova, turėdama pustaškio atotrūkį, rado gerą būdą tramdyti priešininkei, žaisdama rokiruotę į tą pačią pusę 15…0-0-0. Tolimesnis juodųjų paradoksalus atsitraukimas į lentos kampą 16…Ža8!? parodė, kokių neįtikėtinų priemonių savo arsenale turi Ukrainos sportininkė. Tačiau geriausia dar buvo prieky. S.Zaksaitei imant vis ryškiau dominuoti rikių pora, staiga 22-u ėjimu Olena, dar neištraukusi žirgo iš a8 aklavietės, skėlė grynąją kokybės auką 22…B:e3! su tikslu perimti didžiąją įstrižainę iš baltųjų savo juodalaukio rikio naudai. Salomėja visai nebuvo gobši ir jau 25.B:f6 grąžino kokybę O.Martynkovai, sunaikindama jos gražųjį rikį, bet išlaikydama sau pėstininką viršaus, tiesa, sudvejintą. 29. e6 baltųjų pėstininkas grėsmingai priartėjo prie virsmo zonos, bet O.Martynkova nepanikavo ir sustabdė šio pėstininko veržimąsi žirgo manevru Ža8-b6-c8. Pasiekus antrąją kontrolę, baltieji tebeturėjo pėstininką, jau išdvejintą, viršaus, tačiau O.Martynkova meistriškai laikė juodalaukę blokadą, kurios nepaisant didelių S.Zaksaitės pastangų, jai paimti nepavyko. Partija baigėsi lygiosiomis, o O.Martynkova išlaikė pustaškio atotrūkį nuo savo pavojingiausios konkurentės čempionate.

Nepaisant šios nesėkmės, S.Zaksaitė dar galėjo tikėtis aukso, jeigu jai šiek tiek padėtų rinktinės kolegė Gabija Šimkūnaitė paskutiniajame IX rate. Šiame rate didelės svarbos partijos buvo O.Martynkova – G.Šimkūnaitė bei S.Zaksaitė – R.Bajoraitė. Marija Šibajeva taip pat galėjo įsiterpti į kovą dėl čempionato medalių, deja, jos priešininkė Margarita Baliūnienė, vykdama į partiją, patyrė nelemtą kojos traumą autobusų stotelėje ir partijos nepasiekė. Tokiu būdu Marija gavo tašką be kovos.

Visgi gerai čempionate kovojusiai G.Šimkūnaitei nepavyko suprasti paslaptingų, trenerio neišaiškintų pozicinių O.Martynkovos manevrų centre ir valdovės sparne. Išties, kuo galima paaiškinti O.Martynkovos siūlymą keistis valdovėmis 12.Vb3, paliekant sau pačiai sudvejintus b-pėstininkus? Tas Gabijai ėmė aiškėti pavėluotai, O.Martynkovai ėmus dvejinti savo bokštus a-linija 15.Ba5, 20.Bfa1. Baltųjų strategiją vainikavo 21.R:a6, kuomet G.Šimkūnaitė, tiesiog neteko a6-pėstininko ir daugiau, valdovėms seniai palikus lentą, nebeatsigavo.

Tokiu būdu 2022m. Lietuvos moterų čempione pelnytai tapo Olena Martynkova (8 tšk. iš 9 gal.) Dėl karo Ukrainoje tik prieš kelis mėnesius į Lietuvą persikėlusi Ukrainos šachmatininkė „Margirio” korespondentui papasakojo, kad yra kilusi iš rytų Ukrainos Kramatorsko miesto, kur jos tėvelis buvo šachmatų klubo direktoriumi. Paklausta, iš kur ji turi tokią aukštą, daugumai Lietuvos čempionato dalyvių neįveikiamą žaidimo klasę, Olena paaiškino, kad Ukrainoje šachmatai labai populiarūs. Ukrainos moterų rinktinė – viena stipriausių visame pasaulyje, ne sykį iškovojusi olimpinį auksą. Tuo tarpu visai neseniai, 2021m. pabaigoje Ukrainos moterų čempionate Olena iškovojo bronzos medalį! Paklausta, ar nori debiutuoti Lietuvos moterų rinktinės sudėty pirmojoje savo Olimpiadoje Indijoje, Olena atsakė, kad jai noro netrūksta, tačiau ji jaučia kai kurių kitų Lietuvos šachmatininkių abejones dėl vykimo į šią egzotišką šalį, o taip pat tam ne visai pritaria jos tėvai, likę Ukrainoje.

Daug jėgų finiše išeikvojusi Salomėja Zaksaitė palaipsniui sugebėjo išnaudoti dosnios, bet labai kovingos žemaitės Ritos Bajoraitės ankstyvą pėstininko auką Griunfeldo gynyboje. Tokiu būdu surinkti 7,5 taško garantavo Salomėjai čempionato sidabrą ir vietą Lietuvos moterų rinktinėje. Sveikiname Salomėją Zaksaitę, praeityje ne sykį atstovavusią ŠK „Margiris” moterų komandai!

G.Šimkūnaitei suklupus paskutiniajame rate, iš jos bronzą paveržė klaipėdietė Marija Šibajeva ( 7 tšk.), finiše atsigavusi ir demonstravusi aukštą olimpinę motyvaciją. Sveikiname Mariją, praeityje ne sykį atstovavusią ŠK „Margiriui”!

2022m. Lietuvos vyrų ir moterų čempionatų finalų Kaune

oficiali svetainė

rezultatai ir statistika

partijų transliacija : vyrai, moterys