Tik neseniai “Margirio” klubą pasiekė patvirtinta žinia, kad šių metų balandžio 25d., eidamas 62-uosius metus, Vilniuje mirė daugkartinis šalies šachmatų čempionas Gintautas Piešina (1952-2014). Tuo metu LR Seime Vilniuje vyko Lietuvos vyrų šachmatų čempionatas…

Nelinksma žinia sklandė jau anksčiau, daugelis pasigedo Gintauto Piešinos šią liepą Vilniaus Rotušėje vykusiose Pasaulio senjorų komandinėse pirmenybėse. Tačiau šachmatams pašventęs gyvenimą vyriškis paskutiniuosius metus gyveno vienišas ir užmarštyje, nelinkęs savo sportiniais pasiekimais didžiuotis kaimynams, tad ir apie G.Piešinos mirtį sužinota gerokai pavėluotai.

Gintautas Piešina (1952-2014)  (nuotrauka daryta 2009m.)

Gintautas Piešina gimė 1952m. balandžio 8d. Šiauliuose, tačiau neilgai trukus jo šeima persikėlė į sostinę, tad beveik visa tolimesnė G.Piešinos biografija susijusi su Vilniumi, kuriame jis gyveno iki pat savo dienų galo. Drąsiai,nebijodami suklysti, velionį galime vadinti vilniečiu.

Pirmą sykį Lietuvos vyrų čempionu G.Piešina tapo 1972m.  Kaune vykusiame čempionate tarp 15 žaidėjų jis kartu su “Margirio” pirmininku Algimantu Butnoriumi surinko po 9 tšk. iš 14gal. Tuometinės Lietuvos šachmatų federacijos tarybos sprendimu Elektrėnuose buvo surengtas mačas dėl absoliutaus šalies čempiono titulo tarp A.Butnoriaus ir G.Piešinos, kurį pastarasis laimėjo 3,5:1,5. Viso Lietuvos čempionu G.Piešina tapo 5 kartus (1972, 1974, 1978, 1984, 1988). Ypač įspūdingą pergalę G.Piešina pasiekė 1984m. Klaipėdoje, kur šalies čempionatą jis laimėjo surinkęs net 12tšk. iš 13 gal.! Tikriausiai praėjusio amžiaus 9-asis dešimtmetis buvo G.Piešinos žydėjimo metai…

Tais pačiais „auksiniais“ 1988m. Gintautui Piešinai buvo suteiktas tarptautinio meistro titulas. Tais pačiais metais jis tapo ir bendro Baltijos respublikų ir Baltarusijos čempionato nugalėtoju!

Viso Gintautas Piešina dalyvavo Lietuvos vyrų čempionatuose net 32 kartus. Jau vien iš šio fakto galime daryti prielaidą, kad jis buvo neatsiejama Lietuvos šachmatų istorijos dalimi. 1994m. jis pirmą ir paskutinį sykį atstovavo nepriklausomos Lietuvos rinktinei Maskvoje vykusioje Šachmatų olimpiadoje.

Ne dėl savo paties kalčių, bet dėl likimo aplinkybių G.Piešinos brandžiausi sportinio augimo ir rezultatų metai praėjo sovietmečio Lietuvoje. 8-9 praėjusio amžiaus dešimtmetį kartu su A.Butnoriumi juodu dominavo Lietuvos šachmatų scenoje, tarpusavyje aršiai varžydamiesi dėl Lietuvos čempiono titulo. Daugybę sykių G.Piešina gynė savo okupuotos šalies garbę rytinėse imperijos platybėse, žaisdamas įvairiose asmeninėse ir komandinėse varžybose Voroneže, Maskvoje, Kuibyševe, Barnaule, Norilske, Blagoveščenske. Per karčius pralaimėjimus sėmėsi vertingos žaidėjo patirties, grūdino charakterį ir palaipsniui tapo patyrusiu, pripažintu meistru.

         Gintautas Piešina 1996m. (Inge Zwietnig nuotrauka)

Lietuvos šachmatininkai prisimena G.Piešiną kaip valingą kovotoją, visada siekdavusį pergalės ir nepripažindavusį kompromisų. Trumpos ar sutartos lygiosios jam būdavo svetimas dalykas. Pralaimėjęs partiją turnyre, G.Piešina nevengdavo rizikos, siekdamas atsilošti sekančioje. Kartais jam tai gerai pavykdavo, o kartais pralaimėjimų serija tęsdavosi toliau.

Partijai atiduodavo visą save, kovojo beveik nepakildamas nuo lentos. Dėl didelės intensyvios mąstymo apkrovos beveik nuolatinis G.Piešinos partijų palydovas buvo ceitnotas, ypač sovietiniu laikotarpiu, kuomet laikrodžiai dar nepridėdavo fiksuoto laiko po kiekvieno padaryto ėjimo. Ilgos, 80 ar daugiau ėjimų partijos ir jose “išvargtos” pergalės taip pat buvo neretos Vilniaus meistro karjeroje.

Be pasiekimų Lietuvos čempionatuose ir kituose šalies turnyruose, G.Piešinos aktyve netrūksta pergalių prieš skambias to laikmečio pavardes – amerikietį S.Reševskį, moterų Pasaulio čempionę Mają Čiburdanidzę iš Gruzijos, A.Vaiserį, V.Bagirovą, O.Romanišiną, G.Kaidanovą ir daugelį kitų.

Gyvenime G.Piešina buvo kiek uždarokas, nesileisdavęs į artimą draugystę su pirmu sutiktu. Gal dėl to sovietmečiu jis nepasidavė daugelio to meto šachmatininkų rykštei – piktnaudžiavimui alkoholiu, išlaikydamas gerą sportinę formą ir darbingumą.Būdavo susikaupęs, nors mokėdavo vietoje pajuokauti. Šypsena tviskėdavo retai, tačiau retas galėtų pasakyti, kad G.Piešina jį yra įžeidęs ar įskaudinęs.

Kovos prieš G.Piešiną prie šachmatų lentos tapo gera meistriškumo kalve vėlesnei Lietuvos šachmatininkų kartai – A.Kveiniui, V.Mališauskui, D.Ruželei, D.Zagorskiui, šių eilučių autoriui, V.Šlapikui, A.Labuckui ir kitiems. Gintauto Piešinos mums visiems labai trūks. Nebent atsigręžtume ir naudotumėmės neblėstančiu jo partijų paveldu…

Šarūno Šulskio tekstas

Vaisser,Anatolij – Piešina,Gintautas [E42]
Jaroslavlis, 1979
[Š.Šulskis]

Baltųjų ėjimas

68.Rxh5?! Būdamas be pėstininko, sunkios partijos pabaigoje A.Vaiseris nusprendžia atiduoti rikį už du juodus pėstininkus, iš kurių kiekvienas galėjo tapti valdove po 68.Kd6 Žf6 69.Rc6 Kg4 70.Kc7 Kxg3 71.Kxb6 f4. Visgi tai buvo atkakliausias baltųjų šansas, turint omenyje 72.Kc7 f3 73.Rxf3 Kxf3 74.Kc6!! etiudinį-geometrinį motyvą ir baltieji laikosi. Kita vertus, turime būti dėkingi A.Vaiseriui, nes kitaip juodųjų etiudinis išlošimas būtų likęs už kadro. Jis tikrai sunkus, tačiau neišsprūdo iš visuomet kova ligi galo pasižymėjusio G.Piešinos akių. 68…Kxh5 69.Kxf5 Žh6+!! Tik šitaip! Nekyla abejonių, kad šį „tolstantį” žirgo manevrą A.Vaiseris pamiršo. Žirgas skuba į pagalbą vieninteliam likusiam savajam pėstininkui Žg8-h6-g4-e3-c4 aplinkeliu. 69…Že7+? 70.Ke6 Žc8 71.Kd7 Ža7 72.Kc7 Žxb5+ 73.Kxb6 duotų tik lygiąsias. Tai ir buvo A.Vaiserio lauktas išsigelbėjimo variantas. 70.Ke5 [70.Kf4 Žg4 71.Kf5 Že3+ 72.Ke4 Žc4 73.Kd5 Žb2-+] 70…Žg4+! 71.Kf4 71.Kd6 Že3 72.Kc6 Žc4 73.Kd5 Ža5 ir juodieji laimi. 71…Žf2 72.Kf5 Arba 72.Ke3 Žd1+! 73.Kd2 Žb2 74.Kc3 Ža4+ 75.Kb4 Žc5-+ 72…Kh6  Bet ne 72…Žd3 73.g4+ Kh6 74.Kf6 , kur baltieji dar nepalaužti. 73.Ke5 [73.g4 Kg7; 73.Kf6 Že4+ 74.Ke5 Žc3 75.Kf6 Žxb5 76.g4 Žd6 77.g5+ Kh7 78.g6+ Kg8-+] 73…Žd1! Tolimesnis žirgo maršrutas į a4! 74.Kf6 Že3 75.Ke5 Kg5 76.Kd4 Žd1! Prašuoliavęs dviem kraštais, žirgas siekia a4 lauko trečiame lentos krašte, kad neišjudinamai cementuoti paskutinio likusio b6 pėstininko gynybą. 77.Kd5 Žc3+ 78.Kd6 Kg4 Baltieji pasidavė 0-1

 

Piešina,Gintautas (2370) – Svešnikov,Evgeny (2490) [D47]
Norilskas 1987, SSRS čempionato atrankinės
[Š.Šulskis]

1.d4 d5 2.c4 e6 3.Žc3 c6 4.Žf3 Žf6 5.e3 Žbd7 6.Rd3 dxc4 7.Rxc4 b5 8.Rd3 Rb7 9.e4 b4 10.Ža4 c5 11.e5 Žd5 12.dxc5 Rxc5 13.Žxc5 Žxc5 14.Rb5+ Kf8 15.0-0 h6 16.Vd4 Vb6 17.Rc4 Žd7 18.Vg4 g6 19.Bd1 Bd8 20.h4 a5 21.b3 Vc7 22.Rxd5 Rxd5 23.Bxd5 exd5 24.Rb2 Vc2 25.Rd4 Ke7 26.Be1 Vf5 27.Vg3 Bhe8 28.Rb2 Žc5 29.Žd4 Vd3 30.Vf4 Že6

Baltųjų ėjimas

Žaisdamas atrankiniame SSRS čempionate prieš žinomą, dabar Latvijai atstovaujantį didmeistrį, G.Piešina aktualiame slaviškosios gynybos variante labai rizikingai paaukojo kokybę, kad užlaikytų varžovo karalių centre. Tokioms aukoms nepavykus, kelio atgal nebūna. Tačiau šioje partijoje Lietuvos meistras nuskynė savo drąsos vaisius… 31.Vf6+ Kd7 Nėra kelio atgal 31…Kf8 dėl 32.Žxe6+ Bxe6 33.Vxd8+  32.Vxf7+ Be7 33.Žxe6! G.Piešina palieka valdovę… Be šio taktinio smūgio baltųjų ataka būtų užsikirtusi. 33…Bxf7 34.Žc5+ Ke8 35.Žxd3 Po ilgos „sausros” kiekybinė persvara smarkiai pasislinko baltųjų pusėn ir G.Piešina užtikrintai ją realizuoja. 35…Bc7 36.Be2 g5 37.hxg5 hxg5 38.Kf1 Bdc8 39.Ke1 Kf7 40.Kd1 Ke6 41.Be3 g4 42.Be2 Bh8 43.g3 Bh1+ 44.Kd2 Bb1 45.Rd4 Bh7 46.Žf4+ Kf5 47.e6 1-0

 

Piešina,Gintautas (2395) – Ruželė,Darius (2500) [C11]
Vilnius (Baltijos zoninis turnyras) 1993
[Š.Šulskis]

1.e4 e6 2.d4 d5 3.Žc3 Žf6 4.e5 Žfd7 5.f4 c5 6.Žf3 Žc6 7.Re3 cxd4 8.Žxd4 Vb6 9.Vd2 Vxb2 10.Bb1 Va3 11.Rd3 a6 12.Žce2 Žc5 13.0-0 Re7 14.Žxc6 bxc6 15.Žd4 Rd7 16.f5 Žxd3 17.cxd3 c5 18.fxe6 fxe6 19.Žc2 Vxa2

Baltųjų ėjimas

 

Diagramoje baltieji jau yra netekę 2 pėstininkų. D.Ruželė buvo gerai žinomas apetitu priešininko pėstininkams. Kol jis „kramtė” kraštinius baltųjų pėstininkus, G.Piešina sugebėjo „areštuoti” jo karalių centre. Sekančiu ėjimu jis dar dosniai pasiūlo alkanam priešininkui ir figūrą… 20.Rg5! Rd8 Jausdami sparčiai artėjantį pavojų karaliui, juodieji bando gudrauti, tačiau netrukus vistiek bus priversti nukirsti g5 rikį. 21.Vf4 Gresia matas vienu ėjimu. 21…Rxg5 22.Vxg5 Vxc2 23.Vxg7 0-0-0 Atrodo, kad juodiesiems pavyko tiek pasprukti karaliumi, tiek darniai sujungti bokštus. Tačiau G.Piešina skaičiavo giliau… 24.Bfc1 Vxb1 Pagaliau D.Ruželei tenka „atryti” visą prisiplėštą gerą. Po 24…Bdg8 baltieji laimėtų kokybę 25.Vxg8+ Bxg8 26.Bxc2. Tačiau ką gi buvo baltieji numatę į 24…Bhg8? Dabar juk 25.Vxg8? visai netinka dėl 25…Vxc1+ 26.Bxc1 Bxg8 ir laimi juodieji. G.Piešina čia aiškiai buvo numatęs genialiai paprastą 25.Bxc2 Bxg7 26.Bxc5+ Rc6 27.Bxc6+ Bc7 28.Bxe6 ir lyg burtų lazdele mostelėjus, kiekybinis pranašumas pereina jau baltiesiems. Puikus ilgo skaičiavimo pratimas! 25.Bxb1 Rb5 26.Ve7 Bhe8 27.Vxh7 Kiekybinė persvara -jau baltųjų, tad G.Piešina realizavo valdovę. 27…c4 28.d4 Bd7 29.Vg6 Bee7 30.h4 Bc7 31.h5 c3 32.Bc1 Be8 33.Vd3 Rb5 34.Ve3 c2 35.Vb3 Bh7 36.Bxc2 Rc4 37.Vf3 Bcf7 38.Vg4 Kd7 39.Bxc4! dxc4 40.d5 Be7 41.d6 Be8 42.Vxc4 Bc8 43.Ve4 Bc1+ 44.Kf2 Bf7+ 45.Kg3 Bc3+ 46.Kh2 Bb3 47.Va4+ 1-0

 

 Kryžius,Kęstutis (2055) – Piešina,Gintautas (2375)
Lietuvos čempionatas, Vilnius (2) 1994
[Š.Šulskis]

Juodųjų ėjimas

 

Lentoje liko nebedaug figūrų, tad Lietuvos vyrų čempionate debiutavusiam Vilniaus moksleiviui K.Kryžiui lygiosios prieš kovų užgrūdintą meistrą galėjo atrodyti arti. Juodųjų paskutine pergalės viltimi gali atrodyti praeinantis b-pėstininkas, tačiau baltųjų bokštas juk patikimai iš užnugario kontroliuoja jo judėjimą… 43…b3!! Jėga pralaužiant baltųjų bokšto kontrolę! 44.Žc3 Po 44.Bxb3 Rc5+ turėtume etiudinį atvejį, kur baltųjų karalius pakliūna į matinę ataką, esant smarkiai ribotam figūrų skaičiui lentoje. K.Kryžius, matyt, manė, kad G.Piešina slinko į g4 karaliumi, kad atakuoti jo g3 pėstininką. Tačiau meistras matė giliau -iš g4 karalius atima atsitraukimo lauką f3 iš priešininko. Baltieji priversti atiduoti žirgą 45.Žd4 Bxd4 ir juodieji lengvai laimėtų. 44…Rc1+ 45.Kf2 Bd2+ 46.Že2 b2 Pėstininkui pro varžovo ugnies liniją prasiveržus giliai iki b2, partijos likimas abejonių nebekelia. 47.Bb8 Bd3 48.e5 Kf5 49.Bb5 Bd5! 50.Bb8 Kxe5 51.Be8+ Kf6 52.Bf8+ Kg7 53.Bb8 Bd3 54.Bb7+ Kf6 55.Bb5 Ke7 56.Žf4 Ba3 57.Ke2 Rxf4 58.gxf4 Bh3 59.Kf2 Bh1! 60.Bb7+ Kf6 0-1

 

Piešina,Gintautas (2400) – Labuckas,Aidas (2320) [D37]
Radviliškis op (7) 1995
[Š.Šulskis]

1.d4 d5 2.c4 e6 3.Žc3 Re7 4.Žf3 Žf6 5.Rf4 0-0 6.e3 c5 7.dxc5 Rxc5 8.Vc2 Žc6 9.a3 d4 10.0-0-0 Va5 11.exd4 Rxd4 12.Bxd4 e5 13.Bd5 Žxd5 14.cxd5 Žd4 15.Žxd4 exd4 16.Žb5 Ve1+ 17.Vd1 Ve4

Baltųjų ėjimas

Šį sykį G.Piešina turi apčiuopiamą kiekybinę persvarą (dvi lengvąsias figūras už bokštą), tačiau varžovas paskutiniu ėjimu užpuolė jo rikį. Rikiui atsitraukus, A.Labuckas numatęs Rc8-f5 ėjimu sudaryti labai pavojingą bateriją prieš baltųjų karalių, grasinant lemtingu Ve4-b1 įsiveržimu. Kaip suvaldyti padėtį? 18.Vxd4 Pirmas žingsnis logiškas ir suprantamas. Keisti valdoves juodiesiems prilygtų kapituliacijai. 18…Ve1+ 19.Vd1 Ve4 Nors ir netekęs pėstininko, A.Labuckas kartoja savo grėsmes, iš kurių pagrindinė -Ve4+Rf5 baterija prieš karalių. 20.Rc7!! Genialus pasiaukojantis rikio ėjimas, kuris tarsi krūtine užkemša juodųjų patrankas c-linijoj. 20.Vd4 Ve1+ 21.Vd1 Ve4 duotų tik ėjimų pakartojimą. Po mažadvasio 20.Rg3 Rf5 21.Žc3 Bac8! juodieji užmegztų labai pavojingą kontraataką pvz. 22.Kd2 Vd4+ 23.Ke1 Bfe8+ 24.Re2 Rd3. 20…Rf5 21.Žc3 O štai dabar juodųjų valdovė vienareikšmiškai turi nešdintis nuo baltųjų karaliaus, ir partijos baigtis tampa aiški. 21…Ve7 22.d6! Galutinai „užmūrijant” c-liniją. 22…Ve5 23.Rd3 Rd7 24.Kb1 Bfe8 25.Rc2 b5 26.Vd3 g6 27.Vg3 Vg7 28.Bd1 a5 29.Žd5 Be2 30.Vf3 Juodieji pasidavė 1-0

 

Piešina,Gintautas (2400) – Zapolskis,Antanas (2360) [A20]
Baltijos zoninis turnyras,  Ryga (6) 1995
[Š.Šulskis]

Baltųjų ėjimas

 

Nors baltieji turi aktyvius bokštus 7-oje gulstinėje ir pėstininką viršaus, kova dar nebaigta. Juodųjų pėstininkų pora lentos centre pavojingai veržiasi į priekį, o baltųjų rikis a4 atrodo apgailėtinoj nuošalėj. G.Piešinai reikalingas skubus sprendimas… 34.Re8!! Efektingai smogiant rikiu iš „nuošalės”. 34…Bxe8 Po 34…Rxe8 35.Bg7+ Kh8 36.Bxh7+ Kg8 37.Bag7# juodųjų karalius būtų radęs galą kartuvėse. 35.Bxf7 Bg6 36.Bxf4 Bxg5 37.Bxa6 Nutolę juodųjų pėstininkai išsklaidyti, ir jiems telieka žaisti be dviejų pėstininkų. G.Piešina išnaudojo savo pranašumą. 37…Bg2 38.Ka3 Bxh2 39.Bd6 Ba8+ 40.Kb4 Bxa2 41.Bxd5 Bhxf2 42.Bg5+ Kh8 43.Bxe4 Ba8 44.Be7 Bd8 45.Bh5 Bxd4+ 46.Kc5 Bg4 47.Bexh7+ Kg8 48.Bh8+ Kf7 49.B5h7+ Bg7 50.Bxg7+ Kxg7 51.Be8 Bf5+ 52.Kb6 Bf6+ 53.Ka5 Bf5+ 54.Ka4 Baltiesiems plačiai atkirtus varžovo karalių nuo savo pėstininko, netgi atkaklusis A.Zapolskis buvo įtikintas tolimesnio priešinimosi beviltiškumu. 1-0

 

Piešina,Gintautas (2358) – Šlapikas,Vytautas (2337) [A41]
Lietuvos čempionatas, Vilnius (2) 2006
[Š.Šulskis]

1.Žf3 d6 2.d4 Rg4 3.Žbd2 c6 4.h3 Rh5 5.c3 Žd7 6.e4 Vc7 7.Re2 Žgf6 8.Žh4 Rxe2 9.Vxe2 e5 10.0-0 g6 11.dxe5 dxe5 12.a4 Žh5 13.Žc4 Re7 14.Žf5 Žc5 15.Rh6 0-0-0 16.g3 f6 17.b4 Že6 18.Re3 Kb8 19.a5 gxf5 20.Vxh5 f4

Baltųjų ėjimas

 

Diagramoje matome kiekybinę lygybę, o juodieji jau užpuolę baltųjų rikį. Jam pasitraukus atgal 21.Rc1 fxg3 22.fxg3 Bd3, juodieji užgrobtų iniciatyvą. Tačiau keliai pirmyn juk užminuoti? Ką daryti? 21.Rb6! G.Piešina žengia link V.Šlapiko karaliaus per minas! 21…axb6 Vietoj kokybės atidavimo V.Šlapikas verčiau renkasi nukirsti priešininko rikį. Tačiau dabar plačiai atsiveria a-linija baltųjų sunkiųjų figūrų masiniams įsiveržimams. 22.axb6 Vd7 23.Ba7 [23.Ve2 buvo kita stipri atakos galimybė. Po 23…Vd3 24.Va2 Kc8 25.Bad1 baltieji laimi 25…Vxd1 26.Va8+ Kd7 27.Bxd1+] 23…fxg3 24.Ve2 [Nuo 24.Bfa1 G.Piešiną, matyt, sulaikė 24…gxf2+ 25.Kh2 f1Ž+! paradoksas] 24…gxf2+ 25.Kh2 Vd3 [Po 25…Žf4 baltieji laimi ypač gražiai- 26.Ba8+!! Kxa8 27.Va2+ Kb8 28.Va7+ Kc8 29.Va8#] 26.Va2 Į 26.Bfa1 G.Piešina, matyt, vėl nepageidavo bjauraus juodo gyvūno atsiradimo lentoje, kutenančiam nervus jo karaliui- 26…f1Ž+! (bet ne banaliai 26…f1V? 27.Ba8#) 27.Vxf1 Vc2+ su juodųjų persvara 26…Kc8 Jeigu V.Šlapikui pavyks pabėgti karaliumi, baltųjų dienos suskaičiuotos.

Baltųjų ėjimas

 

27.Bxb7!! Dar viena stulbinančio grožio auka juodųjų karaliui užkertant pabėgimą. V.Šlapikas pasidavė, nors gal kiek per anksti. Po 27…Kxb7 28.Va7+ Kc8 savaime prašosi 29.b7+ Kd7 30.b8V+ , tačiau juodieji čia dar gali priešintis dviem valdovėms 30…Ke8 31.Vbb7 Bd7.  G.Piešina galbūt buvo numatęs dar šiek tiek ištverti be antros valdovės. Po fantastinio 29.Ža5!! juodieji žūva matiniam tinkle, pvz. 29…Bdg8 30.Va8+ Kd7 31.Vxc6+ Kd8 32.Žb7#  1-0

Šarakauskas,Gediminas (2424) – Piešina,Gintautas (2345) [B20]
Lietuvos čempionatas, Vilnius (1) 2009
[Š.Šulskis]

1.e4 c5 2.Že2 Žf6 3.e5 Žg4 4.d4 cxd4 5.Vxd4 d6 6.exd6 e5 7.Vd3 Rxd6 8.Žbc3 0-0 9.h3 Žf6 10.Rg5 Re7 11.Žg3 Re6 12.Žf5 Rxf5 13.Vxf5 Žc6 14.Rxf6 Rxf6 15.Bd1 Va5 16.Bd5 Že7 17.Bxa5 Žxf5 18.Že4 b6 19.Žxf6+ gxf6 20.Bd5 Bfd8 21.Bxd8+ Bxd8 22.Rd3 Žd6 23.Ke2 e4 24.Ra6 Kf8 25.Bd1 Ke7 26.Bd4 Bg8 27.g3 Bg5 28.Rc4 Bc5 29.Rb3 f5 30.Ke3 f4+ 31.Kxf4 Bf5+ 32.Ke3 Bh5 33.Ba4 a5 34.h4 Kf6 35.f3 Žf5+ 36.Kf4 exf3 37.Kxf3 Žd6 38.Bd4 Ke7 39.c3 Be5 40.Rc2 f5 41.Kf2 h5 42.Rd3 b5 43.a4 bxa4 44.Bxa4 Bc5 45.Ke3 Be5+ 46.Kf4 Ke6 47.Ba1 Kf6 48.Bf1 Bd5 49.Ke3 Žf7 50.Re2 Že5 51.Bf4 Žg4+ 52.Rxg4 hxg4 53.Bd4

 

Juodųjų ėjimas

Diagramoje pavaizduota padėtis nieko gero juodiesiems nežada. Jie be pėstininko bokštinėje baigmėje. Tiesa, anksčiau jiems buvo dar blogiau, kaip skaitytojas gali įsitikinti iš specialiai aukščiau palikto teksto. Neparodęs ar neturėjęs aukštos persvaros išnaudojimo technikos, G.Šarakauskas jau nemažai buvusio pranašumo išžarstė, tačiau vis dar turi pėstininku daugiau. Jausdamas varžovo blaškymąsi, G.Piešina paspendžia jam klastingus spąstus, į kokius gal pats kada nors buvo įkliuvęs per savo ilgametę karjerą, nepagailėjusią jam karčių išbandymų. 53…Bb5 Nekaltai atrodantis pėstininko užpuolimas bokštu. G.Piešinai žūtbūt reikia iššaukti jo judėjimą, kad nors minutėlei atlaisvinti praėjimo kelią savajam a-pėstininkui. 54.b4 Padaryta… 54…Be5+ 55.Kf4?? Stačia galva į spąstus…  Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad ir po 55.Kd2 a4! 56.Bd6+ Be6 juodieji turi neblogus šansus išsigelbėti. 55…a4! Spąstai užsidarė! Juodųjų pėstininkas pirmas kirto vidurio liniją, o baltųjų bokštas sukaustytas e4 gynybos nuo tiesioginio mato užstrigusiam tarp juodųjų pėstininkų savo karaliui. 56.b5 Nepadeda baltiesiems nei 56.Bd6+ Be6, nei 56.h5 a3 57.h6 Be4+! (bet ne 57…a2 58.h7 Be8 59.Bd6+) 58.Bxe4 fxe4 ir baltieji žuvę. 56…a3 Baltieji pasidavė. Po 57.b6 a2 58.Bd6+ Be6 59.b7 a1V 60.Bxe6+ Kxe6 61.b8V Vc1# jiems nepavyksta ištrūkti iš klastingų matinių spąstų. 0-1