Artinantis istorinei kovo 11- Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečio datai, sekmadienį (kovo 8d.) Brg. gen. A.Gustaičio šachmatų klubo nurodymu Kauno įgulos karininkų ramovės Mažojoje salėje buvo vykdomos šventinės Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui skirtos greitųjų šachmatų varžybos. Prie šventinio renginio vykdymo ženkliai prisidėjo ir “Margirio” klubas, ypač teisėjavimo srity.

Sąlyginai kuklus 52 dalyvių skaičius nesunkiai paaiškinamas Lietuvoje siaučiančia gripo epidemija bei nerimu dėl kitų epidemijų proveržio. Dėl epideminių priežasčių Lietuvoje jau atšauktos ne vienerios šachmatų varžybos, tarp jų – Seimo taurė, kovo 11-ąjai skirtas šachmatų turnyras Kaišiadoryse ir kai kurios kitos. Daugelis Lietuvos šachmatininkų, be to, dar nebuvo atsigavę po labai įtemptų, tik penktadienį pasibaigusių Lietuvos čempionato pusfinalio varžybų Vilniuje klasikine laiko kontrole su privalomu ėjimų užrašymu. Taip pat reikia paminėti, kad varžybų Kauno įgulos karininkų ramovėje organizatoriai, siekdami pagerinti žaidimo sąlygas dalyviams, atmetė kai kurių nepageidaujamų asmenų, galinčių sutrikdyti šventinio turnyro nuotaiką ir rimtį, dalyvavimo paraiškas.

Šventinio Lietuvos Nepriklausomybei skirto turnyro dalyviai mėgavosi puikiomis žaidimo sąlygomis

Šie veiksniai lėmė, kad 52 šventinio turnyro dalyviai Ramovės Mažojoje salėje turėjo idealias sąlygas rungtynėms, o plati Lietuvos kraštų ir pakraščių atstovavimo geografija nėmaž nesusiaurėjo – be vietinių kauniečių, gausiai atstovaujama buvo Lietuvos sostinė, buvo dalyvių iš Marijampolės, Vilkaviškio, Jonavos, Kėdainių, Šiaulių, Panevėžio. Tačiau tik su nedideliu pavėlavimu atskubėjus  klaipėdiečiams Skirmantui Buivydui ir Rūteniui Pikšriui iš Lietuvos pajūrio, tapo aišku, kad aukštas respublikinis Lietuvos Nepriklausomybei skirtų varžybų statusas atitiks Karininkų ramovės ir turnyro rengėjų lūkesčius. Kaimyninė Latvija, besidalijusi tuo pačiu istoriniu likimu su Lietuva ir puikiai žinanti aukštą laisvės ir nepriklausomybės kainą, taip pat atsiuntė savo atstovą – tarpt. didmeistrį Ilmarą Starostitą į šią šachmatų šventę Kauno įgulos karininkų ramovėje.

Klaipėdos atstovas Skirmantas Buivydas (baltieji) kovoja prieš pajėgų Vilniaus moksleivį Kasparą Maziuką (juodieji)

Siekiant neperžengti 1 dienos varžybų rėmų, buvo rungtyniaujama šveicariškąja 9 ratų sistema, greitųjų šachmatų kontrole 12min. partijai  +5 sek. papildomo pridėjimo po kiekvieno atlikto ėjimo. Prieš varžybų pradžią aiškiu favoritu buvo laikomas tarpt. meistras iš Kauno Tomas Laurušas, goždamas kitus žaidėjus labai aukštu reitingu (2604) bei jau spėjęs užsitarnauti Kauno turnyrų “liūto” reputaciją ne tik galingu žaidimu, bet ir vešlia barzda.

Tačiau galima buvo tikėtis, kad turnyro intrigą pakaitins vienintelio didmeistrio Ilmaro Starostito (2438) ir retai Kauno turnyruose matomo, bet kvalifikuoto sostinės tarpt. meistro Gedimino Šarakausko (2328) registracija. Ši “brigada”  savaime gal ir nesukeltų Tomui didesnių nemalonumų, bet jei pridėti dar gabų, nepraleidžiantį progų susigrumti Kaune ar kitur Lietuvos jaunimą Tadą Vanagą (2241), Pijų Stremavičių (2194), Aleksandrą Šalną (2151), Andrių Paulauską (2085), Augustą Vaškevičių (1940) ir kitus, tai galima buvo numanyti, kad Tomui “lengvo pasivaikščiojimo” gali neužtekti…

Patyręs tarpt. meistras G.Šarakauskas (baltieji) iš Vilniaus – gana retas svečias Kaune

Po varžybų atidarymo metu  nuskambėjusių šventinių palinkėjimų iš turnyro direktoriaus ats. kpt. Vaidoto Bublio lūpų, ištroškę kovos žaidėjai taip uoliai kibo į darbą, kad I rate nebuvo užfiksuota nė vienerių lygiųjų! II rate tik viena žaidėjų pora iš 26 savo partiją pabaigė taikiai. III rate favoritams teko vis didesnis pasipriešinimas. Rėzeknės didmeistris Ilmars Starostits (2438) neteko “švarios kokybės” partijoje prieš Lietuvos čempionato pusfinalyje gerai pasitreniravusį Paulių Juknį (2067), tačiau nepuolė į paniką ir ilgoje partijoje sugebėjo saugiai nutupdyti partiją ant lygiųjų tako.

Dar klampesnis žygiavimas favoritų laukė IV rate. Daug baimės T.Laurušui sugebėjo įvaryti iki tam tikro momento juodaisiais ramiai rungtyniavęs T.Vanagas, kuris sugebėjo laimėti 2 baltųjų pėstininkus. Tačiau suvokęs, kad sensacija, kurios tikėjosi nemažai partijos stebėtojų, jau visai šalia, Tadas ėmė jaudintis ir paleido ne tik pergalę, bet ir lygiąsias. Tačiau šis ratas vistiek neapsiėjo be sensacijos, kuomet I.Starostits, juodaisiais atkakliai siekdamas palaužti labai tvirtai savo figūras laikiusį Pijų Stremavičių, “perlenkė lazdą” ir turėjo pripažinti 15-mečio kauniečio pergalę maždaug 75-u ėjimu.

Tolimajame plane : T.Laurušui pergalė prieš T.Vanagą kainavo pirmuosius išgyvenimus

Pakylėtas pergalės prieš didmeistrį ir gavęs V rate baltąsias figūras prieš T.Laurušą, Pijus nesiruošė “liūtui” lengvai užleisti pozicijų. Gerai tiems, kas turi vyresnį brolį didmeistrį, nors jis būtų  ir už jūrų marių… Ilgos partijos gale Pijui vos “nepritrūko kvėpavimo”, tačiau tuo metu partijai pasiekus baigmių teorijoje gerai žinomą karaliaus prieš karalių ir pėstininką padėtį, baltiesiems pavyko atlaikyti lygiąsias paprastos atminties pagalba. Jaunatviškomis Pijaus pastangomis pristabdant “liūtą” vykusiai pasinaudojo prie II stalo rungtyniavęs G.Šarakauskas, juodosiomis figūromis įveikęs P.Juknį ir tapęs vienvaldžiu šventinio turnyro lyderiu (5 tšk. iš 5 gal.)

Moterų gi įskaitoje išryškėjo lenktynės tarp po šeimos gausinimo rūpesčių į Kauno šachmatų sceną grįžtančios Rozos Joffės (1950) ir vis dar Danijai atstovaujančios, bet labai aktyviai savo sportine forma besirūpinančios kaunietės Margaritos Baliūnienės (1801). Kuomet V rate juodaisiais žaidusi R.Joffė neįstengė palaužti 14-mečio kauniečio Domanto Jasiukaičio (1451) pasipriešinimo, M.Baliūnienė sėkmingai išnaudojo baltosios spalvos teikiamą pranašumą prieš Kauno senjorą Kazį Zinkų (1486) ir ėmė pirmauti moterų įskaitoje prieš Rožę (3 tšk. prieš 2,5).

Vėl į Kauno šachmatų sceną grįžusi Roza Joffe kovoja prieš Tadą Vanagą

Šventinio turnyro stebėtojams besvarstant, ar tik  G.Šarakauskas nebus “lyderiu vienai valandai”, jų abejones patvirtino jaunasis P.Stremavičius, nepaisant nepalankios juodosios figūrų spalvos, atrėmęs lyderį lygiosiomis ir gerokai apsunkinęs kelią tolimesniam vilniečio veržimuisi prie šventinio turnyro nugalėtojo trofėjaus. Desperatiškai baimindamasis, kad lyderis gali pasprukti iš Kauno su I-uoju prizu, T.Laurušas įvėlė ne vieną klaidą partijoje prieš patyrusį “Margirio” žaidėją Stasį Steponavičių (2185), neteko kokybės ir apie 10 ėjimų turėjo tenkintis nepilna kompensacija. Vėliau kompensacija tapo pakankama lygiosioms, tačiau S.Steponavičiaus laiko atsargoms imant tirpti, Tomas pajuto varžovo jaudulį, ėmė siekti pergalės ir pasiekė savo tikslą S.Steponavičiui pereikvojus partijai skirtą laiką.

Moterų įskaitoje M.Baliūnienė ir R.Joffe į poras gavo klaipėdiečius S.Buivydą (1665) ir R.Pikšrį (1695). Margaritai pavykus pasiekti pergalę, ji pietų pertraukos išėjo jau tašku lenkdama atsiliekančią Rožę (4 prieš 3).

Po pietų pertraukos prie I stalo susirungė lyderiai G.Šarakauskas (2328) ir T.Laurušas (2604). Ši partija irgi nesiklostė sklandžiai Tomui. Vilnietis turėjo aiškų pozicinį pranašumą partijos vidury, tačiau tada ėmė žaisti labai vangiai ir pernelyg atsargiai, užleido Lietuvos čempionui pozicijas lentoje ir patyrė pralaimėjimą maždaug 70-am ėjime. Dabar T.Laurušui kelias link įprastos nugalėtojo taurės atrodė vėl plačiai atviras. Tačiau likimas  dar jam buvo paruošęs staigmenų šventės proga…

L.Šolys (kairėje) stebi savo auklėtinio T.Laurušo kovą su G.Šarakausku. Trenerio palaikymas tikrai padėjo Tomui!

Pirmiausia, likus tik 2 ratams iki pabaigos, Tomas suklydo, manydamas, kad turint taško atotrūkį prieš varžovus, galima nebesistengti. Priešpaskutiniajame rate, žaisdamas prieš I.Starostitą, jis nė nemėgino išnaudoti baltosios spalvos pranašumo ir greitai sutiko lygiosiomis. Tai padėjo G.Šarakauskui ir P.Jukniui, įveikusiems atitinkamai A.Šalną (2151) ir K.Maziuką (2015), sumažinti atotrūkį nuo lyderio iki pustaškio ir atsidurti jam už nugaros “per šūvio atstumą”.

Esminių pokyčių įvyko ir moterų įskaitoje, kur S.Steponavičiui juodaisiais labai užtikrintai įveikus M.Baliūnienę, o R.Joffei gana netikėtai įveikus Lietuvos senjorų čempioną, tarpt. meistrą Kęstutį Kauną (rtg. 1885), matyt, dar nespėjusį atsigauti po milžiniško tokiam garbingam amžiui varžybų krūvio, prieš paskutinįjį ratą abi damos susilygino taškais (po 5 iš 8 gal.).

Moterų lenktynės paskutiniajame rate. Kritinis sirgalių J.Ridzvanavičiaus ir V.Gailiūno dėmesys nepadėjo K.Kaunui sunkioje kovoje prieš M.Baliūnienę, kur Kęstutis pradelsė laiką

Paskutiniajame šventinių varžybų rate lyderiui T.Laurušui (7 tšk.) teko juodosios figūros prieš tik pustaškiu atsiliekantį kaunietį Paulių Juknį. Prie antrojo stalo kitas T.Laurušo konkurentas, pustaškiu atsiliekantis G.Šarakauskas (6,5 tšk.) baltaisiais žaidė su 18-mečiu gabumais nesiskundžiančiu Marijampolės moksleiviu Augustu Vaškevičiumi (1940).

Debiutas nieko blogo nežadėjo T.Laurušui, kur jis gana greitai išlygino žaidimą. Tačiau dar greičiau prie antrojo stalo ėmė “plaukti” A.Vaškevičius, nerūpestingai praleidęs stiprų taktinį G.Šarakausko smūgį. Maždaug po 15 padarytų ėjimų šioje partijoje viskas buvo aišku. A.Vaškevičius padarė dar maždaug tiek pat nieko pakeisti negalinčių ėjimų ir pasidavė. Nors galbūt laikinai, bet lyderių rungtynėse G.Šarakauskas išsiveržė pustaškiu į priekį.

Laimingas nugalėtojų trejetas: viduryje – T.Laurušas (I vieta), kairėje – G.Šarakauskas (II vieta), dešinėje – svečias iš Latvijos I.Starostits (III vieta)

Šis reginys smarkiai apkartino T.Laurušui nuotaiką. Netrukus Tomas ėmė daryti prasiskaičiavimo klaidas, ir partija, pasiekusi baigmės stadiją, smarkiai pakrypo į P.Juknio pusę. Apie 40 –ą ėjimą Paulius turėjo pėstininką viršaus ir dominuojantį žirgą centre. Net prie visų turimų Tomo gebėjimų ir jo aukšto reitingo, juodųjų padėtis atrodė „kiaurai pralošta“. Tačiau P.Juknis, kaip ir prieš jį žaidęs T.Vanagas, atrodo, pats netikėjo, kad yra pajėgus įveikti ir aplenkti T.Laurušą. Prasidėjo dvejonės, abejonės, sprendimų ryžtas išgaravo ir T.Laurušui įnirtingai priešinantis, galų gale nutiko tragikomedija, kuomet P.Juknis nepasiekė net lygiųjų. Tad šį kartą T.Laurušui kelias prie šventinio turnyro nugalėtojo taurės tikrai buvo „ne rožėmis klotas“!

Moterų gi įskaitoje lemiamo rato pradžia palankesne atrodė R.Joffei, kuri partijoje prieš Rimantą Rupšį (1795), žaisdama juodaisiais, įgijo pėstininko pranašumą. Tuo metu Lietuvos senjorų čempionas Kęstutis Kaunas (1885), turėdamas baltąsias figūras, demonstravo savo pozicinių gebėjimų ir priemonių arsenalą M.Baliūnienei. Tačiau Margarita aštriai gynėsi, o sprendimų greičiu ėmė aiškiai lenkti Kęstutį, kuris palaipsniui pateko į ceitnotą ir galų gale uždelsė laiką. Tuo tarpu R.Rupšiui išsikeitimais pavyko nukenksminti R.Joffės rikių poros galią, patikimai vienu pėstininku pristabdyti Rožės turimus 2. Juodųjų kelias į pergalę pasirodė pernelyg klampus, tad varžovai sutiko partiją baigti lygiosiomis. Atkakli moterų dvikova baigėsi pelnyta Margaritos pergale!

Moterų įskaitos prizininkės : viduryje – nugalėtoja M.Baliūnienė, kairėje – R.Joffe (II vieta), dešinėje – legendinio Lietuvos krepšininko Valdemaro Chomičiaus dukterėčia Evelina Chomičiūtė (III vieta)

2020 m. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo greitųjų šachmatų turnyro Kauno įgulos karininkų ramovėje galutiniai rezultatai ir statistika