Po gūdaus ir aklinos nežinios prisodrinto laukimo mėnesio mus pasiekė graudi naujiena iš Jonavos –Aido Labucko jau nebėra su mumis. Jis palaidotas Jonavos kapinėse šeštadienį, gegužės 4d. Sielvarto prislėgta Aido šeima nusprendė netrimituoti savo skausmo po Lietuvą, tad kukliose laidotuvėse dalyvavo tik Labuckų šeimos nariai ir patys artimiausieji giminaičiai. Iš žiemos gniaužtų išsilaisvinusi Neris atskleidė ir tragišką Aido likimo paslaptį. Gal tokia nuoga gamtos tiesa ir geriau už varančią iš proto nežinią –netrukus Kaune bus galima imti vykdyti Aido Labucko atminimo turnyrus.

Ilsėkis ramybėje!

Pabrėžiame, kad Aidas Labuckas buvo pats lojaliausias „Margirio“ narys visus netrumpus 20 metų nuo pat klubo įsikūrimo. Neatvėstantis mylimam žaidimui niekados –net pačiais gūdžiausiais Lietuvos pereinamojo laikotarpio momentais, kai daugeliui atrodė skirti laiką  šachmatams –tai tuščiai jį švaistyti. Atvykstantis iš gimtosios Jonavos į Kauną kiekvieną savaitgalį pasinerti į šachmatų batalijas su Kauno šachmatų mėgėjais. Panirti į pasaulį, kupiną šviesos, tiesos ir taurumo, kurio su žiburiu nerasi pilkoje kasdienybėje.

FIDE A.Labuckui suteikė tarpt. meistro (IM) titulą 1997m., tačiau Aidas buvo tikras savo krašto žmogus, su stipriai įrašyta namų trauka, tad toli nuo Lietuvos vykti nemėgo, mielai tenkindamasis šalyje vykdomais klasikiniais ir greitųjų šachmatų turnyrais. Visgi gražiausiais savo jaunystės metais Aidas yra kėlęs meistriškumą, žaisdamas tarptautiniuose turnyruose Latvijoje, Baltarusijoje, Švedijoje. 2000m. Aidas atstovavo Lietuvos olimpinei rinktinei Stambule.

Daugkartinis Jonavos čempionas, Aidas Labuckas palaipsniui tapo neatsiejama Lietuvos šachmatų istorijos pavarde. Uoliai dalyvaudamas atrankinėse šalies pirmenybėse, Aidas buvo pakviestas dalyvauti Lietuvos čempionatų finaluose bent šešis kartus. O kur dar ta gausybė šveicariška sistema vykusių, visiems šalies žaidėjams atvirų Lietuvos čempionatų… Aidui nepavyko sublizgėti čia medaliais, tačiau niekam nekilo abejonių dėl jo kvalifikacijos užimti vietą finaluose. Gerą dieną A.Labucko rankose galėjo nukentėti bet kuris orus didmeistris ar daugkartinis Lietuvos čempionatų medalininkas.

Aidas Labuckas (2250) – Darius Ruželė (2515) [B48]
Lietuvos vyrų čempionatas (12 ratas) Vilnius, 1994

1.e4 c5 2.Žf3 Žc6 3.Žc3 e6 4.d4 cxd4 5.Žxd4 Vc7 6.Re3 a6 7.Rd3 Žf6 8.Ve2 Rb4 9.0-0 Partija prasidėjo siciliškąja gynyba.

9…Že5 10.f4 Žeg4 11.e5 Žxe3 12.exf6 Rxc3 13.Vxe3 Rxb2 14.fxg7 Bg8 15.Bab1 Rc3 16.Bb3 Bxg7

17.Bxc3! Vxc3 18.Žxe6!! Triuškinantis smūgis punkte, kurį juodieji laikė saugiai įtvirtintu. Bxg2+ [18…dxe6 19.Rb5++-; 18…fxe6 19.Rg6+!+-] 19.Kxg2 Vc6+ 20.Re4 Vxe6 21.Vd4 Ke7 22.Be1 d5 23.f5 Vd6 24.Rxd5+ Kd8 25.c4 Vb4 26.Bb1 Vd6 27.c5 Vd7 28.Bb6 Ve7

29.Rxb7+ Rd7 30.Rxa8 Ve2+ 31.Kg3 Ve1+ 32.Kg4 Ve2+ 33.Rf3 h5+ 34.Kg3 h4+ 35.Vxh4+ 1-0

Mes galime didžiuotis „Margirio“ gretose turėję savo širdį šachmatams atidavusį meistrą. Kuris uoliai ir rimtai gynė „Margirio“ garbę visose šalies komandinėse pirmenybėse, visuomet būdamas patikimu lentos gynėju. Jis niekada neatsisakydavo padėti komandai. Nepaisant rimtų sveikatos negalavimų, vyko ginti klubo garbės į Europos klubų taurę Plovdive 2010m.

Galinga Aido aistra karališkajam žaidimui, jo pastangos ir profesionalumas gaivino „Margirį“ gaivia srove sunkmečiu ir padėjo tapti klubui dominuojančiu šalies šachmatų klubu. Esame neprilygstami tik todėl, kad turėjome neprilygstamų žmonių savo tarpe. Mūsų stiprybė niekur nedings, jeigu išsaugosime šviesų Aido Labucko atminimą širdyse. Ilsėkis ramybėje po žemės vargų, Aidai!